Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, mūsų šalis svarsto apie galimybę prireikus dalį ukrainiečių įsileisti į Lietuvą.
Tam būtų numatytos patalpos ir mūsų rajone.
Šią savaitę žiniasklaida skelbia, kad svarstoma Lietuvoje priimti maksimalų – 50 tūkst. – žmonių skaičių. Jie būtų apgyvendinti šalies savivaldybėse.
Vidaus reikalų ministerija šiuo metu apibendrina situaciją, gautą iš savivaldybių apie jų pasiūlytas vietas. Siūloma galimiems karo pabėgėliams suteikti būstus mokyklų bei bendrabučių pastatuose.
„Kai kurių savivaldybių atsakymų dar laukiame, bet apie 6 tūkstančius žmonių savivaldybės bent jau deklaruoja, kad galėtų priimti“, – antradienį kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vitalij Dmitrijev.
Ukmergės rajono savivaldybė iki šiol buvo tarp tų, kurios konkrečių patalpų galimiems pabėgėliams nebuvo pasiūliusios. Tačiau situacija dabar pasikeitė.
Savivaldybės vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas paaiškino, kad apklausa dėl galimų patalpų buvo atlikta dar pernai vasarą, kai į šalį plūdo migrantai iš Baltarusijos.
Tuomet ministerijai buvo atsakyta, kad šiuo metu neturime patalpų, kuriose galima būtų apgyvendinti pabėgėlius.
Tačiau, situacijai kasdien vis sudėtingėjant, akivaizdu, kad prireikus karo pabėgėlius tikrai priglaustume.
Trečiadienį buvo sušauktas Ukmergės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kurio metu vienas iš aptartų klausimų – galimų karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimas.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas sakė, kad esame pasiruošę visomis išgalėmis prireikus padėti ukrainiečiams.
Savivaldybės turimos patalpos, kuriose ekstremaliu atveju galima būtų apgyvendinti didelį skaičių žmonių, yra Rečionyse, Vepriuose, Siesikuose, Šventupėje. Žinoma, tai būtų laikina.
Pasak direktoriaus, pabėgėliai iš Ukrainos turėtų kitokį statusą nei tie, kurie vasarą pasienyje buvo sulaikomi bandant kirsti sieną su Baltarusija. Ukrainiečiai į mūsų šalį atvyktų legaliai, su asmens dokumentais, čia niekas jų ribojimo nevaržytų, žmonės galėtų nuomotis butus, susirasti darbus.
„Prireikus prašytume visuomenės pagalbos, kas galėtų apgyvendinti žmones savo sodybose, kituose nenaudojamuose būstuose“, – kalbėjo D. Varnas.
O kad tokios pagalbos gali prireikti, šiandien jau akivaizdu.
Draugauja miestai
Mūsų rajono savivaldybė jau bemaž tris dešimtmečius palaiko draugiškus ryšius su miestais part-neriais Ukrainoje.
Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Airida Klevinskienė pasakojo, kad Podolės Kamenecas – vienas iš pirmųjų miestų partnerių, su kuriuo 1991 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Bend-radarbiavimas vyksta socialinėje, sveikatos ir turizmo srityse. 2012 m. prie Šventosios upės įkurtas 800 metrų dviračių ir pėsčiųjų takas yra pavadintas Podolės Kameneco vardu.
Miestai partneriai 2008–2017 metais kartu su švedais įgyvendino trišalį projektą „Pilnavertis vaikų augimas“. Tuo metu Ukmergėje įsteigtas šeimos centras.
Mūsų rajono savivaldybės drauge su Podolės Kameneco ir Mariestado (Švedija) miestų atstovais dalyvauja projekte „Tvarios ateities savivaldybės“. Drauge rengiamas darnaus miestų ir bendruomenių vystymosi modelis, apimantis pramonės, inovacijų ir infrastruktūros plėtrą, transporto sprendimus, elektros energijos sistemų plėtrą…
Užmezgė naujus ryšius
Šiuo metu mūsų rajono savivaldybė užmezgė artimesnius ryšius su dar vienu miestu Ukrainoje – Korosteniu. Mus jungia tarptautinis projektas „Pasitikėjimo tiltai“. Jo tikslas – ES šalių ir Ukrainos keitimasis patirtimi, tarptautinių partnerysčių tarp Europos savivaldybių plėtojimas.
Pernai spalį vyko pirmasis savivaldybių susitikimas nuotoliniu būdu, kurio metu būsimi partneriai aptarė galimas bendradarbiavimo sritis. Šiemet sausio pabaigoje vyko antrasis virtualus partnerių susitikimas, kuriame, be kita ko, buvo aptartas balandį numatytas Korostenio delegacijos vizitas į Ukmergę.
Keletas faktų apie Ukrainą
Beveik tris ketvirtadalius Ukrainos užima stepės – derlingos lygumos. Jose daugiausia auginami javai. Čia prikuliama milijonai tonų kviečių, kukurūzų, miežių, avižų, rugių ir grikių. 25 proc. viso pasaulio juodojo dirvožemio yra Ukrainos teritorijoje.
5 proc. pasaulio mineralų išteklių stūkso Ukrainoje. Šalis turi didžiausius mangano ir titano klodus, o pagal geležies rūdos išteklius užima trečią vietą pasaulyje.
Rytų Ukrainoje gausu geležies rūdos, akmens anglių, dujų, naftos, todėl Ukraina tapo vienu didžiausių plieno gamintojų pasaulyje. Šalyje gaminama: kalnakasybos ir transporto mašinos, sunkvežimiai, automobiliai, lokomotyvai, laivai bei turbinos.
Kijevas – vienas seniausių Europos miestų, įkurtas VI–X amžių sandūroje. Kijevo metro valdo giliausią pasaulyje stotį, kurios gylis yra 105 m.
Laisvės aikštė Charkove yra didžiausia aikštė Europoje. Ji yra 750 m ilgio ir 125 m pločio.
Ukraina gamina 2–3 kartus daugiau medaus nei bet kuri kita Europos valstybė ir yra šio produkto vartojimo lyderė pasaulyje. Vidutinis ukrainietis per metus sunaudoja iki 1,5 kg medaus.
Ukrainos kaime Mežiriche archeologai atrado seniausią pasaulio žemėlapį ir seniausią žmogaus pastatytą gyvenvietę. Šie artefaktai yra maždaug 15-os tūkst. metų amžiaus. Žemėlapis akmenukais buvo išraižytas ant mamuto kaulo.
Melodingiausių pasaulio kalbų reitinge Ukraina užima antrąją vietą ir nusileidžia tik italų kalbai. 1934 metais surengtame Paryžiaus kalbų konkurse ji buvo pripažinta trečia gražiausia pasaulyje ir nusileido tik persų ir prancūzų kalboms. Konkurse kalbos rinktos pagal žodyną, fonetiką, sakinių konstrukcijas ir frazeologiją.
Ukrainos himną sudaro tik 6 eilutės – 4 eilučių posmas ir dviejų eilučių priedainis. Kiti himno posmai nėra oficialiai patvirtinti dėl politinių priežasčių.
