Penktadienį į Šventosios upę išleista 2 tūkst. aštriašnipių eršketų jauniklių. Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vykdoma programa siekiama atkurti kadaise Baltijos jūroje gyvenusių šių žuvų populiaciją.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Žuveles į Šventąją leido ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pocius.
Istoriniai šaltiniai byloja, jog eršketai nuolatos atplaukdavo neršti į Šventąją.
Į Ukmergę atkeliavę eršketų jaunikliai išveisti iš ikrų, paaugintų Žuvininkystės tarnybos filialuose – Rusnės (Šilutės r.) ir Laukystos (Kaišiadorių r.) gamybiniuose poskyriuose. Juose buvo inkubuoti Šv. Lauryno upėje Kanadoje pagautų eršketų ikrai. Anot mokslininkų, būtent čia aptinkamų žuvų genai labiausiai atitinka seniau mūsų kraštuose gyvenusiųjų.
Žuvų jauniklius atvežė ir į Šventąją juos paleido Žuvininkystės tarnybos direktorius Vytautas Grušauskas, Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas Bronius Daukšys, kiti darbuotojai. Trijų mėnesių žuvelės, sveriančios 3–4 gramus, per mėnesį turėtų pasiekti Kuršių marias, vėliau – Baltijos jūrą. Subrendę eršketai į mūsų upes grįš neršti po 20 metų.
Atvykę specialistai pasakojo, jog aštriašnipiai eršketai gyvena šimtą metų ir ilgiau, o užaugti gali net iki 400 kilogramų.
Šios žuvų rūšies reintrodukcijos darbai vykdomi Žuvininkystės tarnybos ir Gamtos tyrimų centro iniciatyva. Eršketų išteklių atkūrimo programa įgyvendinama treti metai. Pasirinktos Šventosios ir Neries upės – čia kadaise jie natūraliai neršė. 2011-aisiais šiose upėse pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išleista 30 jauniklių, kuriuos dovanojo Lenkijos mokslininkai. Tais metais pradėti ir eršketų paauginimo bei įveisimo darbai.
Ir šiemet kelionę į Baltiją eršketukai pradeda ne vien Šventojoje. Iš viso šį rudenį į plačiuosius vandenis išleidžiama apie 8 tūkst. žuvelių.
Aštriašnipis eršketas – viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių. Seniau ši rūšis gyveno Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos upėse, įtekančiose į Baltijos jūrą. Nykimo priežastimis mokslininkai įvardija vandens taršą, upių tvenkimą, melioravimą, nekontroliuojamą žvejybą. Todėl minėta programa skirta atkurti jų populiaciją, išlaikyti biologinę įvairovę ir sudaryti sąlygas atstatyti bei pagausinti kitų migruojančių žuvų išteklius.
Dalis į upes paleistų eršketų jauniklių pažymėti specialiais žymekliais, kad būtų galimi jų migracijos tyrimai. Sugavus eršketą, žvejų prašoma žuvį geranoriškai paleisti į laisvę arba net pranešti apie ją aplinkosaugininkams, žuvininkams.
Autorė: Vaidotė ŠANTARIENĖ
Žuvivaisos specialisto Broniaus Daukšio rankose – eršketų jaunikliai.