Nors žolę jau pakanda rudeninės šalnos, joje vis dar knibžda žmonių sveikatą luošinančių vabzdžių – erkių. Šie Laimo ligą ir erkinį encefalitą sukeliantys vabzdžiai gyvybingi išlieka iki vėlyvo rudens. Specialistai sako, kad skiepytis galima visus metus.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus specialistų statistika rodo, kad erkės yra paplitusios ne tik miškuose, paupiuose, miestų žaliosiose zonose, bendrijų soduose. Užsikrėtusieji Laimo liga bei erkiniu encefalitu pasakojo erkių „pasigavę“ net savam kieme, darže ar net šiltnamyje.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Motiejūnienė sako, kad įsisiurbus erkei, savo sveikatos būklę reikia stebėti tris savaites.
„Erkių sukeliamos ligos turi slaptąjį – inkubacinį – laikotarpį, kuris tęsiasi ne visiems vienodai“, – teigia ji.
Apgaulinga erkinio encefalito pradžia primena ūmią virusinę infekciją arba gripą – aukšta temperatūra, šaltkrėtis, galvos skausmas. Anot V. Motiejūnienės, skirtumas tas, kad šiems požymiams pasireiškus dėl erkinio encefalito, nėra slogos, nekosėjama. Į tai žmonės turėtų dar labiau atkreipti dėmesį, jei iš lauko parsinešė įsikibusią erkę.
Tačiau daugeliu atveju užsikrėtusieji teigia nė neįtarę, kad įsikibo šis klastingas voragyvis, nežino, kur tai galėjo nutikti. Be to, pasak pašnekovės, erkės jauniklio – nimfos gali nė neįžiūrėti: „Dydžio – kaip adatos galvutė“.
Tuo tarpu Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje praėjus 5 dienoms ar net 4 savaitėms atsiranda raudona dėmė. Šios ligos atveju ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema.
Laimo ligos atvejų daugėja
Šiemet mūsų rajone registruoti 32 Laimo ligos atvejai.
Motiejūnienė mano, kad ligonių iki metų pabaigos dar padaugės. Nors grybavimo sezonas jau, galima sakyti, praėjo, tačiau užsikrėtusieji inkubaciniu laikotarpiu ligos požymių dar nejaučia.
„Jei kurie grybaudami ar uogaudami užsikrėtė, į gydytojus gali kreiptis ir gerokai vėliau. Visko gali būti, kad kokiais penkiais atvejais dar gali padaugėti“, – svarsto pašnekovė.
Taip pat specialistai pastebi, jog užsikrėtusiųjų šia liga kasmet daugėja. Pernai metų gale buvo 34, užpernai – 32.
Erkinio encefalito atvejų šiemet nėra išskirtinai daug – jų 4. Būta metų, kuomet susirgdavo 15 asmenų.
Aktyvios erkės išlieka iki vėlyvo rudens. Nors jos gyvybingiausios pavasarį, tik nubudusios, ruduo – antrasis periodas metuose, kuomet jų padaugėja. Kadangi vasara – dauginimosi laikotarpis, rudeniop – nimfų antplūdis.
Skiepytis galima ir dabar
Apsisaugoti nuo erkinio encefalito padeda skiepai. Nuo Laimo ligos, deja, šios priemonės neveiksmingos.
Motiejūnienė sako, kad daugelis klaidingai mano, jog spalį skiepytis per vėlu: „Aišku, geriausia tą padaryti pavasarį. Tačiau skiepytis niekuomet ne vėlu. Pasiskiepijus dabar, pavasarį dėl erkinio encefalito galės nesibaiminti.“
Pasak specialistės, būnant gamtoje svarbu tinkama apranga. Viena iš pagrindinių jos funkcijų – kuo patikimiau apsaugoti nuo erkių.
Patariama dėvėti šviesius drabužius – nuo jų paprasčiau nurankioti vabzdžius. O ant lygaus ar net blizgaus audinio paviršiaus erkėms iš viso išsilaikyti sunku.
Geriausia avėti guminius batus, susikišus į juos kelnių galus. Ilgų rankovių rankogaliai turėtų būti suraukti guma. Reikėtų prisidengti ir galvą – kepure, skarele, gobtuvu.
Grįžus iš miško drabužius išpurtyti ir palikti negyvenamoje patalpoje. Patariama ne tik apsižiūrėti, ar ant kūno nėra prikibusių erkių, bet ir nusitrinkti kempine po dušu. Pasak V. Motiejūnienės, tą reikėtų padaryti, net jei vykdami į gamtą pasipurškėme repelentais nuo erkių.