Erkės gyvybingos iki vėlyvo rudens

Autorius Ligita Juodvalkienė
Erkės gyvybingos iki vėlyvo rudens / Gedimino Nemunaičio nuotr.

Nors žo­lę jau pa­kan­da ru­de­ni­nės šal­nos, jo­je vis dar knibž­da žmo­nių svei­ka­tą luo­ši­nan­čių vabz­džių – er­kių. Šie Lai­mo li­gą ir er­ki­nį en­ce­fa­li­tą su­ke­lian­tys vabz­džiai gy­vy­bin­gi iš­lie­ka iki vė­ly­vo ru­dens. Spe­cia­lis­tai sa­ko, kad skie­py­tis ga­li­ma vi­sus me­tus.

Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus spe­cia­lis­tų sta­tis­ti­ka ro­do, kad er­kės yra pa­pli­tu­sios ne tik miš­kuo­se, pau­piuo­se, mies­tų ža­lio­sio­se zo­no­se, ben­dri­jų so­duo­se. Už­si­krė­tu­sie­ji Lai­mo li­ga bei er­ki­niu en­ce­fa­li­tu pa­sa­ko­jo er­kių „pa­si­ga­vę“ net sa­vam kie­me, dar­že ar net šilt­na­my­je.  

Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­ta­li­ja Mo­tie­jū­nie­nė sa­ko, kad įsi­siur­bus er­kei, sa­vo svei­ka­tos būk­lę rei­kia ste­bė­ti tris sa­vai­tes.

„Er­kių su­ke­lia­mos li­gos tu­ri slap­tą­jį – in­ku­ba­ci­nį – lai­ko­tar­pį, ku­ris tę­sia­si ne vi­siems vie­no­dai“, – tei­gia ji. 

Ap­gau­lin­ga er­ki­nio en­ce­fa­li­to pra­džia pri­me­na ūmią vi­ru­si­nę in­fek­ci­ją ar­ba gri­pą – aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, šalt­krė­tis, gal­vos skaus­mas. Anot V. Mo­tie­jū­nie­nės, skir­tu­mas tas, kad šiems po­žy­miams pa­si­reiš­kus dėl er­ki­nio en­ce­fa­li­to, nė­ra slo­gos, ne­ko­sė­ja­ma. Į tai žmo­nės tu­rė­tų dar la­biau at­kreip­ti dė­me­sį, jei iš lau­ko par­si­ne­šė įsi­ki­bu­sią er­kę.

Ta­čiau dau­ge­liu at­ve­ju už­si­krė­tu­sie­ji tei­gia nė ne­įta­rę, kad įsi­ki­bo šis klas­tin­gas vo­ra­gy­vis, ne­ži­no, kur tai ga­lė­jo nu­tik­ti. Be to, pa­sak pa­šne­ko­vės, er­kės jau­nik­lio – nim­fos ga­li nė ne­įžiū­rė­ti: „Dy­džio – kaip ada­tos gal­vu­tė“.

Tuo tar­pu Lai­mo li­gos at­ve­ju er­kės įkan­di­mo vie­to­je pra­ėjus 5 die­noms ar net 4 sa­vai­tėms at­si­ran­da rau­do­na dė­mė. Šios li­gos at­ve­ju li­go­nis skun­džia­si są­na­rių ir rau­me­nų skaus­mu, o vė­ly­vu li­gos pe­ri­odu pa­žei­džia­ma cen­tri­nė ner­vų sis­te­ma.

Lai­mo li­gos at­ve­jų dau­gė­ja

Šie­met mū­sų ra­jo­ne re­gist­ruo­ti 32 Lai­mo li­gos at­ve­jai.

Mo­tie­jū­nie­nė ma­no, kad li­go­nių iki me­tų pa­bai­gos dar pa­dau­gės. Nors gry­ba­vi­mo se­zo­nas jau, ga­li­ma sa­ky­ti, pra­ėjo, ta­čiau už­si­krė­tu­sie­ji in­ku­ba­ci­niu lai­ko­tar­piu li­gos po­žy­mių dar ne­jau­čia.

„Jei ku­rie gry­bau­da­mi ar uo­gau­da­mi už­si­krė­tė, į gy­dy­to­jus ga­li kreip­tis ir ge­ro­kai vė­liau. Vis­ko ga­li bū­ti, kad ko­kiais pen­kiais at­ve­jais dar ga­li pa­dau­gė­ti“, – svars­to pa­šne­ko­vė.

Taip pat spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, jog už­si­krė­tu­sių­jų šia li­ga kas­met dau­gė­ja. Per­nai me­tų ga­le bu­vo 34, už­per­nai – 32.

Er­ki­nio en­ce­fa­li­to at­ve­jų šie­met nė­ra iš­skir­ti­nai daug – jų 4. Bū­ta me­tų, kuo­met su­sirg­da­vo 15 as­me­nų.

Ak­ty­vios er­kės iš­lie­ka iki vė­ly­vo ru­dens. Nors jos gy­vy­bin­giau­sios pa­va­sa­rį, tik nu­bu­du­sios, ru­duo – ant­ra­sis pe­ri­odas me­tuo­se, kuo­met jų pa­dau­gė­ja. Ka­dan­gi va­sa­ra – dau­gi­ni­mo­si lai­ko­tar­pis, ru­de­niop – nim­fų ant­plū­dis.

Skie­py­tis ga­li­ma ir da­bar

Ap­si­sau­go­ti nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to pa­de­da skie­pai. Nuo Lai­mo li­gos, de­ja, šios prie­mo­nės ne­veiks­min­gos.

Mo­tie­jū­nie­nė sa­ko, kad dau­ge­lis klai­din­gai ma­no, jog spa­lį skie­py­tis per vė­lu: „Aiš­ku, ge­riau­sia tą pa­da­ry­ti pa­va­sa­rį. Ta­čiau skie­py­tis nie­kuo­met ne vė­lu. Pa­si­skie­pi­jus da­bar, pa­va­sa­rį dėl er­ki­nio en­ce­fa­li­to ga­lės ne­si­bai­min­ti.“

Pa­sak spe­cia­lis­tės, bū­nant gam­to­je svar­bu tin­ka­ma ap­ran­ga. Vie­na iš pa­grin­di­nių jos funk­ci­jų – kuo pa­ti­ki­miau ap­sau­go­ti nuo er­kių.

Pa­ta­ria­ma dė­vė­ti švie­sius dra­bu­žius – nuo jų pa­pras­čiau nu­ran­kio­ti vabz­džius. O ant ly­gaus ar net bliz­gaus au­di­nio pa­vir­šiaus er­kėms iš vi­so iš­si­lai­ky­ti sun­ku.

Ge­riau­sia avė­ti gu­mi­nius ba­tus, su­si­ki­šus į juos kel­nių ga­lus. Il­gų ran­ko­vių ran­ko­ga­liai tu­rė­tų bū­ti su­rauk­ti gu­ma. Rei­kė­tų pri­si­deng­ti ir gal­vą – ke­pu­re, ska­re­le, gob­tu­vu.

Grį­žus iš miš­ko dra­bu­žius iš­pur­ty­ti ir pa­lik­ti ne­gy­ve­na­mo­je pa­tal­po­je. Pa­ta­ria­ma ne tik ap­si­žiū­rė­ti, ar ant kū­no nė­ra pri­ki­bu­sių er­kių, bet ir nu­si­trink­ti kem­pi­ne po du­šu. Pa­sak V. Mo­tie­jū­nie­nės, tą rei­kė­tų pa­da­ry­ti, net jei vyk­da­mi į gam­tą pa­si­purš­kė­me re­pe­len­tais nuo er­kių.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *