Emigrantui iš Rusijos Andrejui Sokolovui pavyko tai, ką sunkiai įgyvendintų net patys atkakliausi mūsų tautiečiai. Šiuo metu Ukmergėje gyvenantis vyras sutelkė žmones pasirašyti peticiją ir įtikino Seimo narius pakeisti verslo migrantams nepalankų įstatymą.
Paskutinę birželio dieną Lietuvos Respublikos Seimas po karštų diskusijų balsų dauguma (72 balsai „už“) pakeitė Migracijos įstatymą. Politikai išbraukė vadinamąjį „trijų darbuotojų“ reikalavimą, pagal kurį emigrantas, įsteigęs įmonę Lietuvoje, privalo įdarbinti 3 darbuotojus. Šio pakeitimo iniciatoriumi tapo prieš keletą metų su šeima į Lietuvą iš Rusijos gyventi atvykęs ir savo įmonę įsteigęs Andrejus Sokolovas.
Dėkingas ukmergiškiams
Aktyvus ir energingas vyras kreipėsi į redakciją norėdamas padėkoti Ukmergės žmonėms už pagalbą pakeičiant nepalankų įstatymą migrantams, kurie nori dirbti ir atnešti naudos Lietuvai. „Prašau pabrėžti Lietuvos piliečių, Seimo narių, žurnalistų vaidmenį. 150 ukmergiškių parašų peticija, kurią svarstė Seimo komitetai ir įvairios komisijos kartu su Seimo ir Vyriausybės pasiūlymais, buvo didžiulis Ukmergės gyventojų indėlis atšaukiant įstatymo pataisą.
Julius Zareckas, kaip valdininkas, leido patikėti, kad ir su valdžios atstovais galima prieiti prie kompromisinių sprendimų. Labai padėjo Ukmergės meras Rolandas Janickas, žurnalistai, kurie spaudoje paskelbė Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos verslo migrantų atvirą laišką ir straipsnį respublikiniame laikraštyje. Dėkoju balsavusiems Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei, nariams Kaziui Grybauskui, Arūnui Dudėnui, kuris įtraukė į įstatymo projektą naujas pataisas ir plenariniame posėdyje pasakė įtikinamą kalbą. Be visų jūsų pagalbos ir palaikymo nieko nebūtų pavykę. Toks jausmas, kad man padėjo visas miestas“, – sako 46 metų vyras, pradėjęs verslą Ukmergėje.
Maskvoje gyveno pasiturimai, bet ne laisvai
Iki 2011 metų Andrejus Sokolovas su žmona ir dukrele gyveno Maskvoje, dirbo vaikų gydytoju, turėjo didelę privačią kliniką ir tyrimų laboratoriją.
Trylika metų jaunesnė žmona Tatjana, kilusi iš Čiuvašijos (beje, ir dabar mokanti čiuvašų kalbą), sukosi pramogų versle – organizavo vaikų šventes, interaktyviuosius šou ir apie tai rašė knygas. Mokslines knygas apie vaikų ligas, daugiausia infekcines ir alergines, rašė ir Andrejus.
Laisvalaikiu jauna šeima mėgo keliauti: išvažinėta Europa, JAV – nuo Rytų iki Vakarų pakrantės, gražiausios ir įžymiausios Rusijos vietos. Pajamos leido kasmet surengti po keletą išvykų.
Pasak Andrejaus, jo tėvai – nuo senų laikų maskviečiai, turintys gilias istorines šaknis. Iš kartos į kartą perduodamos legendomis tapusios šeimos istorijos pasakoja vieną iš prosenelių buvus šimtininku Ivano Rūsčiojo laikais.
Kitas buvęs karinės muzikos kūrėjas, kompozitorius. Senelis – architektas, kelių namų ant Maskvos upės kranto projektų autorius ir Borodino tilto bendraautorius.
Kas paskatino palikti tėvynę, artimuosius, pasiturimą gyvenimą ir leistis į nežinią? „Demokratijos nebuvimas, konstitucijos pažeidinėjimai, baimė įsisiautėjusių nusikalstamų grupuočių, kurių nekontroliuoja milicija. Bet kas gali pasibelsti į duris ir apkaltinti net paprastus žmones. Tėvai tokį mūsų žingsnį pasmerkė, net susipykom. Jie stipriai paveikti Rusijos propagandos, įsitikinę, kad Lietuvoje rusai persekiojami“, – teigia pašnekovas.
Sudėtingiausia – kalbos barjeras
Prieš persikeldama į Lietuvą, Sokolovų šeima pirmiausia nusipirko namą Radviliškio rajone. Ketindami gauti leidimą laikinai apsigyventi, įsteigė Ukmergėje nedidelį pramogų verslą – organizuoja šventes vaikams. Čia gimė antra dukrelė –Alisija.
Vyresniajai atėjo laikas lankyti mokyklą. Pirmus metus kas mėnesį šeima važinėjo į Rusiją, kad dukra po mėnesį galėtų mokytis rusiškai ir lietuviškai, po to trejus metus mokėsi Rusijoje neakivaizdžiai, kol ryšiai su mokykla nutrūko. Dabar rusiškai mokosi internetu, puikių rusų kalbos vadovėlių galima įsigyti Vilniuje.
„Svarbiausia norėti mokytis – priemonių surasi“, – sako Andrejus, didžiuodamasis savo dukrele Vladislava, kuri rašo eilėraščius, kuria dainas ir muziką, puikiai žaidžia šachmatais.
Lietuvių kalbos Andrejus ir Tatjana daugiausia mokosi iš savo vaikų. „Iš vietinių gyventojų lietuviškai neišmoksi, – juokauja, – išgirdę rusiškai, jie tuoj pat pereina prie rusų kalbos.“ Pasimokę ir savarankiškai, ir su lietuvių kalbos mokytoja, birželio 30, tą pačią dieną, kai buvo priimamas jiems svarbus įstatymas, Tatjana ir Andrejus išlaikė valstybinės lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą.
Apgynė savo teises
Laisvalaikiu Sokolovai mėgsta pasivaikščioti, uogauja, maudosi. „Čia kvėpuoti visom prasmėm lengviau nei Maskvoje. Lietuvos oras įkvepia kūrybai, idėjoms“,– teigia Andrejus.
Todėl, kai 2014 metais Seimas priėmė įstatymo pataisą įdarbinti 3 asmenis, atrodė, kad teks viską mesti, – tiek žmonių įmonėje paprasčiausiai neturės ką veikti. Tada ir kreipėsi į A. Dudėną, samdė lobistus, kurių padedamas įtikinėjo Seimo narius, kad toks įstatymas nenaudingas Lietuvai. Kaip juokauja, pustrečio mėnesio „gyveno“ Seime.
„Vaikai čia mokosi, aš neturiu kur važiuot. Visi mano draugai Ukmergėje nori, kad pasilikčiau. Todėl didžiai dėkingas Lietuvai, kad aš, atvykėlis, galiu apginti savo teises. Dėkingas tiems, kurie tikėjo ir padėjo; tiems, kurie abejojo ir padėjo; tiems, kurie netikėjo ir padėjo“, – sako Andrejus Sokolovas.
