Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai.
Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.) – nuo 14-17 metų. Kad moksleiviai įgyja pakankamai ekonomikos ir asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių, mano tik 7 proc. respondentų.
„Pradėję savarankišką gyvenimą, jaunuoliai susiduria su įvairiais finansiniais iššūkiais. Tačiau neturint pakankamai pinigų valdymo įgūdžių, kyla grėsmė patirti finansinių sunkumų: netikėtai likti be pinigų, patirti nuostolių ar įklimpti į skolas. Šie sunkumai gali turėti rimtų padarinių ir patiems jaunuoliams, ir šalies ekonomikai. Mokytojų apklausa bei kiti įvairūs tyrimai rodo, jog šiuo metu mokyklose įgyjamų ekonomikos žinių vaikams nepakanka, todėl mokytojų siūlymas pradėti vaikus mokyti finansinio raštingumo anksčiau yra suprantamas“, – apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Mokosi ne tik iš vadovėlių
Daugiau nei pusės (51 proc.) apklausoje dalyvavusių pedagogų nuomone, moksleivių finansinio raštingumo įgūdžiams daugiausia įtakos turi mokykla. Antroje vietoje – tėvai (36 proc.), trečioje – žiniasklaida (8 proc.), po jų rikiuojasi draugai (5 proc.).
Paklausti, kokiais informacijos šaltiniais ir mokymo priemonėmis naudojasi, dauguma pedagogų nurodė vadovėlius – juos pasitelkia 80 proc. apklaustųjų. Tačiau beveik visi šie pedagogai taip pat naudoja bent vieną papildomą priemonę. Dažniausiai tai yra išorinių institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko ar Statistikos departamento, informacija ir straipsniai žiniasklaidoje. Taip pat bent pusė pedagogų mokinius ragina dalyvauti įvairiuose konkursuose ir olimpiadose bei žaisti specialius žaidimus, pavyzdžiui, kurti virtualias įmones.
„Nors šalies moksleivių finansinio raštingumo įgūdžiai nuolat sulaukia kritikos, džiugina tai, jog mokymo metodika tobulėja. Apklausos duomenys rodo, jog šiandien neapsiribojama vien vadovėliu. Mokytojai stengiasi žengti koja kojon su mokymo naujovėmis – pamokų metu taiko skirtingas mokymo formas, naudojasi keliais informacijos šaltiniais, su mokiniais kuria virtualias įmones ir kitus projektus. Taip pat būna atvejų, kai į mokymo procesą įtraukiami kitų organizacijų atstovai arba moksleiviai vyksta į susitikimus su praktikais įmonėse“, – pabrėžia O. Bložienė.
Atsakingi ir patys moksleiviai
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė pažymi, kad lavinant moksleivių finansinio raštingumo įgūdžius, svarbios ne tik pedagogų pastangos tobulinti mokymo metodiką, bet ir pačių mokinių įsitraukimas bei noras mokytis.
Šios nuomonės laikosi ir dauguma apklaustų pedagogų – kad mokiniai turėtų aktyviau dalyvauti ekonomikos pamokose ir papildomai domėtis finansų valdymu, teigė 56 proc. apklaustųjų.
„Mokyklose privalomų ekonomikos pamokų yra nedaug, todėl mokiniai turėtų kiek įmanoma stengtis pamokų metu ir savarankiškai kaupti žinias apie kasdienių finansų valdymą, išlaidų planavimą, taupymą, skolinimąsi ir investavimą, o įgytas žinias pasitikrinti įvairiuose konkursuose ir olimpiadose. Pavyzdžiui, „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kasmet organizuoja finansinio raštingumo konkursą „Finansų laboratorija“, kuriame laukiami visų šalies mokyklų vyresnių klasių auklėtiniai“, – atkreipia dėmesį finansų ekspertė.
Iš kitų priemonių, kurios potencialiai galėtų didinti moksleivių žinių bagažą, 54 proc. respondentų nurodė ekonomikos ir verslumo pamokų privalomą lankymą vyresnių klasių moksleiviams, kiek mažiau (44 proc.) – ekonomikos temų integraciją į keletą skirtingų mokomųjų dalykų. Daugiau nei trečdalis pedagogų (38 proc.) norėtų didesnio verslo ir kitų organizacijų įsitraukimo.
