Brandos egzaminų sesijos su nerimu laukia ne tik abiturientai, bet ir jų tėvai. Pastarieji, psichologų pastebėjimu, nesusitvarko su jauduliu, vaikams perduodami dar didesnę įtampą. Į pagalbą šeimoms tenka skubėti specialistams.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Pavasaris jaunuoliams – sunkus metas.
Pastebima, jog kreiptis psichologinės pagalbos dar neretai būna gėda. Antano Smetonos gimnazijos psichologė Lilija Šuminskienė tokį jaunuolių požiūrį vadina klaidingu. Pokalbius gimnazistams apie tai, kaip įveikti egzaminų stresą, ji organizuoja kasmet, artėjant sesijai.
„Yra trijų grupių žmonės. Vienus stresas mobilizuoja, ir jie gerai pasirodo, išlaiko egzaminus. Kiti jaučia nerimą, bet su juo susitvarko. Trečia grupė – tie, kurie nesuvaldo nerimo. Tokiems žmonėms reikia pagalbos“, – sako ji.
Ruošiantis sesijai, jos dalyvius psichologė ragina susirinkti kuo daugiau informacijos: kurioj mokykloj vyks atitinkamas egzaminas, kiek laiko truks. Būna atvejų, kai mokiniai sumaišo mokyklas, atvyksta į valstybinį egzaminą be asmens dokumento… „Svarbu viską labai kruopščiai susiplanuoti, susidėlioti, kas nuo tavęs paties priklauso. Net ir tai, kas tave pažadins prieš egzaminą, jeigu, pavyzdžiui, nėra tėvų“, – pataria pašnekovė.
Baubas – lietuvių kalba
Vienu labiausiai gąsdinančių egzaminų nemažai abiturientų laiko lietuvių kalbos. Taip, L. Šuminskienės nuomone, yra dėl nuolatinių šio egzamino naujovių, kintančių užduočių. Tai siejama ir su vis gilėjančia jaunuomenės neraštingumo problema. Be to, kai kuriems daugiausia nerimo, anot jos, kelia netgi ne egzaminai, o lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos įskaitos. Mat jaunimas atpratęs nuo viešo kalbėjimo ir jo bijo.
Nevaldo emocijų
Mokinius baugina ne tik sesijos rezultatai. Pasak pašnekovės, jaudinasi dėl to, kad nepateisins šeimos, giminių lūkesčių: „Dalis tėvų, kurie patys galbūt neišpildė savo svajonių, tarsi užkrauna jas vaikams. Mamos ir tėčiai per egzaminus būna per jautrūs, nerimą perduoda vaikams. Jie turi valdyti savo emocijas ir vaikui demonstruoti išmintingą ramybę, santūrumą, palaikymą.“
Priklauso nuo galimybių
Ukmergės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aldona Ivanauskienė pasakojo, kad šiuo metu kreipiasi nemažai asmenų, besirengiančių egzaminams. „Pavasaris apskritai sukelia jaunuolių emocijų audras. Ne tik dėl mokslų – ir meilių čia visokių būna…“ – pastebi ji.
Sesijos laukimą vadina metu, kada reikia mobilizuoti ir dėmesį, ir atmintį: „Turi planuotis laiką, mokėti mokytis – susikoncentruoti, kas svarbiau, nekalti atmintinai, neatidėti visko paskutinei nakčiai.“ Pataria nepamiršti poilsio, tinkamo maitinimosi, nevartoti raminančių, stimuliuojančių priemonių.
Anot A. Ivanauskienės, kad nebūtų nusivylimo, svarbu turėti adekvačius lūkesčius: „Jie priklauso nuo to, kaip mokeisi, kokios tavo galimybės ir tikslas: ar svarbu tik išlaikyti, ar – gauti aukštą įvertinimą.“
Stresą, pasak pašnekovės, sukelia tėvų spaudimas. „Tačiau artimieji turi nuteikti, jog egzaminai – svarbus, bet ne esminis gyvenimo įvykis. Nesėkmės atveju visada būna galimybė perlaikyti“, – sakė ji.
Jaučiasi vieniši
Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Dalia Glodenienė pasakojo, jog įstaigos paslaugų dabar prireikia ne tik abiturientams. Psichologų konsultacijų pageidauja dešimtokai, kurių pagrindinio ugdymo pasiekimai irgi vertinami. Pagalbos taip pat prašo tėvai – apsilanko net ištisos šeimos.
„Pavasaris, kaip ir ruduo, pas mus – sunkiausias metas, – pastebi direktorė. – Į tarnybą kreipiasi ne vien dėl egzaminų streso. Dar dažniau – dėl elgesio sutrikimų, mokymosi sunkumų.“ Jaunuoliai skundžiasi pervargimu, depresija, o su mokiniais nebepajėgiantys susitvarkyti pedagogai specialistų prašo patarimų dėl jų elgesio, nevaldomų emocijų.
Pašnekovė išskiria dar vieną – bendravimo – problemą. Ji ryški šeimose, tarp bendraamžių. „Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji nemoka arba nenori bendrauti. Daugybė vaikų guodžiasi dėl to esantys vieniši mokyklose, pasigendantys šeimos narių dėmesio“, – sakė ji.
Autorė: Vaidotė ŠANTARIENĖ