Eglių priešai – medžių liemenų kenkėjai

Eglių priešai – medžių liemenų kenkėjai / Mažyčiai kenkėjai miškams gali pridaryti didžiulių nuostolių.

Sanitarinius kirtimus eglynuose šiuo metu tenka atlikti pastebėjus medžių liemenų kenkėjų – žievėgraužių tipografų apniktų medžių.

Kadangi jų išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau apniktus medžius.

Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sako, kad eglių graužikų apniktų plotų nėra labai daug – susidarytų apie 10 hektarų. Tačiau stebima, kad pastaraisiais metais jų daugėja.

Stengiamasi medžius nupjauti, kol jie dar nenurudavo. Laiku neatlikus darbų, liemenų kenkėjai toliau plistų ir pultų šalia esančius sveikus medžius.

Tiesa, visuomenėje tokie pjovimai – ne visada suprantami. Žmonėms atrodo, kad vaikomasi pelnų ir tiesiog pjaunami sveiki medžiai.

Tačiau taip nėra – kirtimai vykdomi vadovaujantis Miškų įstatymu, Sanitarinės miško apsaugos taisyklėmis ir Valstybinės miškų tarnybos rekomendacijomis.

Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis. Sparčiausiai ir gausiausiai vystosi karštomis ir sausomis vasaromis, masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas.

Įprastai spygliuočiai nuo šių kenkėjų ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiami.

Miškininkai kasmet stebi spygliuočių medynus, kad laiku pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių liemenų kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles. Ypatingas dėmesys yra skiriamas medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių.

Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužių tipografų generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti.

Manoma, kad jei žiemos ir toliau šiltės, trečios generacijos išsivystymo galima tikėtis ir Lietuvoje.

Dėl šio kenkėjo tokios šalys, kaip Lenkija, Vokietija ir Čekija, saugodamos miškus nuo žievėgraužių tipografų židinių plitimo per pastaruosius kelerius metus turėjo iškirsti milijonus kubinių metrų medžių.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovo V. Šalčiūno, daugiausia sanitarinių kirtimų šiemet teko atlikti ne dėl kenkėjų, o dėl kitų priežasčių – sniegolaužų padarytų nuostolių. Nuo sniegolaužų nukentėjo mūsų regiono pušynai. Urėdijoje teko iškirsti net apie 400 hektarų sniego išlaužytų pušynų.

UŽ inf.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *