Projektą remia:
…Devynerių Laurutė neseniai persikėlė į sanatoriją. Čia ji atvyko po dviejų nežinios, kančių ir kantrybės mėnesių, praleistų ligoninėje, kur gydėsi gaisro ant odos ir kūne paliktas žaizdas. Gydytojai manė, kad mergaitė neišgyvens. Bet šiandien ji jau bando apkabinti mamą ir pažaisti su vaikais…
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Projektą remia:
…Devynerių Laurutė neseniai persikėlė į sanatoriją. Čia ji atvyko po dviejų nežinios, kančių ir kantrybės mėnesių, praleistų ligoninėje, kur gydėsi gaisro ant odos ir kūne paliktas žaizdas. Gydytojai manė, kad mergaitė neišgyvens. Bet šiandien ji jau bando apkabinti mamą ir pažaisti su vaikais…
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Kad atsitiko kažkas siaubinga, išduoda Lauros veidelis, ant kurio – skaudžios nelaimės palikti pėdsakai. Nors dabar jis jau nebe toks, koks buvo po sausio pabaigoje įvykusios tragedijos. Tą naktį Laura ir vienuolikmetė jos sesuo pabudo nuo deginančio karščio ir gerklę smaugiančių dūmų: mergaičių kambaryje siautėjo liepsnos. Dabar jau niekas nesužinos, kokį išgąstį tuomet patyrė sesutės, nes apie tai jos nebegalės papasakoti. Gaisras sunaikino namus, kuriuose gyveno, liepsnose žuvo Lauros sesuo. Ji pati, netekusi sąmonės ir smarkiai apdegusi daugiau negu pusę kūno, buvo išvežta į Vilnių – čia medikai kasdien kovojo už mažametės gyvybę. Neaišku, ar ji kada galės kalbėti.
Lauros piešiny „Gaisro pašvaistė“ – liepsnos. Jį nupiešusi mergaitė negalėjo žinoti, kad ugnis tuojau siautės jos namuose…
Darbus kūrę vaikai nemažai žino apie tai, kaip išvengti nelaimių.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Sunku patikėti tuo, ką šiandien sako gydytojai. Tai, kad Laura Slavinskaitė, kuri iš Ukmergės į reanimaciją Vilniuje buvo atvežta po sausio pabaigoje Klaipėdos gatvėje kilusio gaisro, šiandien gyva, jie vadina stebuklu. Medikai pripažįsta: po šiurpiosios nakties tegalėjo duoti vos kelis procentus, kad mergaitė išgyvens. Ugnis pažeidė jos odą, kūno organus, devynmetei teko iškęsti ne vieną operaciją. Sakoma, kad nelaimė viena nevaikšto: reanimuojamai mergaitei pabudus iš komos, ją ištiko epilepsijos priepuolis, po kurio Laurą suparalyžiavo. Ir nors prabėgo keli mėnesiai, padariniai nepalieka mažylės: ji nekalba, negali normaliai valgyti, nes sunku nuryti maistą, pažeisti Lauros kvėpavimo takai.
Džiaugtis gera sveikata gyvenimas Laurai neleido dar prieš šią nelaimę – ji buvo neįgali. Tačiau mergaitės artimieji dabar viską atiduotų, jog verčiau sugrįžtų tas laikas, nes lygindami anas dienas ir dabartį jie sako, kad tada ji buvo sveikiausias vaikas…
Skaudu, kad lemtis be jokio gailesčio siunčia tokias negandas. Joms užklupus, reikia nenusakomos stiprybės ir noro gyventi, nepalūžti. Ir – artimųjų buvimo šalia, palaikymo. Viską, ką tuos mėnesius jautė Laura, jautė ir jos mama Natalija, kuri, kovodama su sielvartu praradus vyresnę dukterį, kasdien važinėdavo į Vilnių, kad galėtų būti šalia nežinia ar išgyvensiančios mažosios. Kad matytų jos akis, kurias Laura pramerks pirmąkart po košmariškos nakties, kad girdėtų jos alsavimą ir sužinotų, ar dukra ją atpažins.
Pradžioje mergaitė iš tiesų neprisiminė saviškių. Vėliau atmintis sugrįžo. Nors dabar gydytojai nelinkę teikti vilties, kad ji galės kalbėti, artimieji tikisi, jog galbūt kada nors Laura prabils.
O kol kas ji gyvena sanatorijoje Kačerginėje, į kurią neseniai atvyko, kad specialistai palengvintų mergaitės kančias. Laurai, kaip ir čia esantiems jos likimo broliukams ir sesutėms, paskirtas gydymas, atliekamos procedūros, šalia visada būna mama – tik jai vienai mergaitė leidžia daryti masažą. Natalija džiaugiasi, kad dukra jau gali bendrauti su čia besigydančiais kitais vaikais – susikalba jie ir be žodžių. Neseniai Laura pravirko, kai viena žaisti norinti mergaitė neskaudžiai jai kepštelėjo. Ir toji mergaitė pravirko, kai Natalija jai nebeleido žaisti su Laurute…
Mergaitės šeima dėkinga Ukmergės verslininkams, kurie jai besigydant Vilniuje padovanojo tvarsčių. Už tai dėkingi ir Laurą gydę medikai: jie sakė, kad be tvarsčių, kurie labai brangūs ir ligoninės nepajėgios įsigyti jų daug, nebūtų apsiėję.
Šioje nelaimėje šeimai padėjo ir televizininkai. Jie užmezgė ryšius su Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiu plastinės operacijos specialistu, kuris sutiktų padėti ukmergiškei kiek galima panaikinti nelaimės pėdsakus. Tačiau prieš tai dar reikia atlikti daug tyrimų, kad įsitikintų, ar tokia operacija Laurai nepakenktų.
Kai Natalija budėjo prie leisgyvės dukters lovos, atrodė, kad visos dienos sustojo. Dabar jos jau šviesesnės, teikiančios vilties. Tačiau dar vienos dienos moteris tikrai nepamirš niekuomet.
Po nelaimės, kai gaisras sunaikino namus ir žuvo dukra, buvo suėjęs mėnuo. Natalija grįžo iš Vilniaus, kur budėdavo palatoje pas Laurą, kad aplankytų dabar jau angelėliu tapusią savo Aistę. Tą dieną sulaukė skambučio telefonu. Skambino iš Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir pranešė, kad Laura apdovanota konkurse, kuriame dalyvavo priešgaisrinės saugos tema piešę vaikai…
Tuomet Natalija prisiminė ir tai, kuo sykį džiaugėsi dar anksčiau į namus iš specialiojo ugdymo centro „Vyturėlis“, kurį lankė, grįžusi Laura. Nelaimės, kuri tykojo čia pat, nuojauta tuomet dar nebuvo aplankiusi. Dukra mamai džiaugsmingai pasakojo apie tai, jog auklėtoja buvo paraginusi vaikus piešti, kaip išvengti gaisro, ir dabar ji sužinojusi, kad jos piešinį pastebėjo, atrinko, įvertino ir apdovanos… O kitą dieną namuose kilo nelaimė, ir įsiplieskusi ugnis kambaryje įkalino Laurą ir jos sesutę…
Tokio skaudaus sutapimo niekas negalėjo tikėtis. Net ir šio konkurso organizatoriai. Konkursą, kuriame dalyvauti ir piešti priešgaisrinės saugos tema kviečiami rajono ugdymo įstaigų vaikai, Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba rengia jau per dešimt metų. Šiemet ją pasiekė beveik 300 piešinių, kuriuos turėjo įvertinti sudaryta komisija. Į Ukmergės ugniagesių valdas metų pradžioje sukviesti jaunieji kūrėjai buvo pagirti ir apdovanoti. Tarnybos viršininkas Rimvydas Lukošius sakė, kad tradicinis konkursas šiemet rengtas kiek kitaip: ugdytiniai piešė ne tik priešgaisrinės, bet dar ir civilinės saugos tema – tokia buvo konkurso sąlyga.
Kiekvienas vaikas ugnies keliamą pavojų mato skirtingai, todėl, anot ugniagesių vadovo, visų konkurso dalyvių darbai unikalūs ir nėra kaip atrinkti geresnius. Visgi reikėjo apdovanoti išskirtiniausius, komisijos manymu, piešinius, kuriuos sukūrė įvairaus amžiaus piešėjai.
Taigi buvo pasveikinti šie laimėtojai: vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ auklėtinės Luka Kuzmaitė ir Rugilė Šuolytė, Deividas Kazla iš lopšelio-darželio „Nykštukas“, Jokūbas Burneikis iš darželio-mokyklos „Varpelis“. Geriausiais taip pat pavadinti lopšelio-darželio „Žiogelis“ ugdytinio Pauliaus Žerono piešinys bei bendras „Nykštukų“ grupės vaikų darbas.
Apdovanoti ir Siesikų vidurinės mokyklos moksleiviai Raminta Ugenskaitė, Tadas Pupelis, Sonata Surgautaitė, Dukstynos pagrindinės mokyklos mokiniai Ernestas Činčikas ir Paulius Kiaušinis, Rūta Puišytė, Laura Punytė. Taip pat – Paulius Žeruolis iš Taujėnų vidurinės bei Otas Meironas iš Užupio vidurinės mokyklų. Už paramą skatinant jaunuosius dailininkus konkurso organizatoriai dėkingi jų auklėtojams, mokytojams, o už pagalbą vaikus apdovanojant – Ukmergės bendrovėms BEMIJA ir AASE.
Viena vertinimo komisijos narių, Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Krikštaponienė mano, kad šis konkursas naudingas ne vien dėl galimybės vaikams kūrybiškai išreikšti mintis. Jis skatina galvoti apie nelaimes sukeliančias priežastis ir būdus jų išvengti. „Dažnai sakoma, kad dėl gaisrų kalti su degtukais žaidžiantys vaikai. Bet juk dėl netvarkingų elektros įtaisų, sukeliančių gaisrus, vaikai nekalti…“ – kalbėjo specialistė. Akivaizdus, tik, deja, labai skaudus viso to pavyzdys – Lauros atvejis. Jis turėtų būti pamoka mums visiems.
Savo idėjas piešiniuose konkurso dalyviai išdėliojo pasitelkę pačią įvairiausią techniką. Jie ne tik tapė, bet klijavo pupas, grikius, kitus gal ne visai įprastus dalykus. Lauros darbelis dar kitoks: ant popieriaus lapo, kuriame – mergaitės mintys, pilna saldaininių žirnelių…
Diplomas – iš paties Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rimvydo Lukošiaus rankų.