Lietuvos gyventojams kartais reikėtų priminti, kad susidūrę su liga jie gydomi ne veltui, o už jų pačių į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) sumokėtas įmokas. Visi dirbantieji kiekvieną mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmoką, kuri priklauso nuo jo atlyginimo dydžio. Visos jos keliauja į bendrą katilą – PSDF, iš kurio apmokamos gyventojams reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos. Už vaikus, pensininkus, bedarbius ir neįgaliuosius šį mokestį sumoka valstybė.
Žinoma, pasitaiko pacientų, vis dar manančių, jog sveikatos priežiūros paslaugos gaunamos veltui. Tokia nuomonė yra susiformavusi, nes dažnas pats tiesiogiai nemoka įmokų. Toks požiūris gali tapti ir smulkaus kyšininkavimo priežastimi ir bandymu įbrukti kyšį medikui.
Ką garantuoja PSD?
Žengę pro gydytojo kabineto duris, dažnai net nesusimąstome, už kokias įstaigos teikiamas paslaugas jau esame sumokėję. Pavyzdžiui, gydymas ligoninėje, medicininės reabilitacijos, gydytojų specialistų paslaugos ir daugelis kitų (visas paslaugų sąrašas skelbiamas Valstybinės ligonių kasos interneto tinklalapyje) yra apmokamos PSDF lėšomis, nors kartais kai kurie pacientai už šias paslaugas būna linkę susimokėti papildomai – įteikti vokelį su grynaisiais pinigais ar kokį dovanų maišelį.
Būtina nepamiršti, kad iš PSDF lėšų vykdomos ir sveikatos prevencinės programos, kurios suteikia galimybę pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos ar krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Taip siekiama diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje ir užkirsti jai kelią. Norint išsitirti reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus. Apmaudu, tačiau šiomis prevencinėmis programomis nepasinaudoja visi, kuriems jos priklauso.
Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Marija Švedienė pastebi, kad gyventojai vis daugiau žino apie sveikatos apsaugos sistemą, tačiau vis dar galima įžvelgti spragų, ypač susijusių su skubiąja pagalba.
„Medikai kasdien susiduria su daugybe skirtingų žmonių. Dauguma jų – gerai susipažinę su paslaugų teikimo tvarka, tačiau būna atvejų, kai atvykę į skubiosios pagalbos skyrių žmonės piktinasi, jog jie mokėdami mokesčius už vieną ar kitą tyrimą kartais turi susimokėti ligoninės kasoje. Tuomet medikas imasi švietimo, bando paaiškinti, kokios sveikatos priežiūros paslaugos priklauso skubios pagalbos kategorijai, o kurios – ne… Kartais dėl to kyla ginčų, kuriuose gydytojas tampa „blogiečiu“. Toks požiūris nėra teisingas, nes nė vienas gydytojas nenori pakenkti“, – įsitikinusi M. Švedienė.
Pasak pašnekovės, mokamas ir nemokamas paslaugas reglamentuoja įstatymai, kurių privalo laikytis tiek medikai, tiek pacientai. Ši informacija yra vieša ir visiems prieinama – ją galima rasti tiek internete, tiek ligoninėje esančiuose stenduose.
Jūs mokate medikams atlyginimą
Sveikatos apsaugos ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėja Eglė Tamošiūnienė pastebi, kad žmonėms paprastai nekyla noras papildomai neoficialiai sumokėti mokytojui, ugniagesiui ar teisėsaugos pareigūnui už jų atliktą darbą, tačiau ligoninėje ar poliklinikoje pacientai neretai pagalvoja, kad nuoširdaus ačiū negana, medikui reikia dar ir primokėti.
„Suprantama, kad ši profesija iš tiesų sunki, reikalaujanti ne tik daug žinių, bet ir atsidavimo, tačiau noriu pabrėžti, kad medikas dirba savo darbą lygiai taip pat kaip ir mokytojas, ugniagesys ar teisėsaugos pareigūnas ir už jį gauna atlyginimą. Svarbu nepamiršti, jog medikams atlyginimas mokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, į kurį kas mėnesį suplaukia gyventojų įmokos. Tai turi prisiminti kiekvienas, galvojantis teikti vokelį medikui“, – kalba korupcijos prevencijos specialistė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad duodantis kyšį pacientas pirmiausia nuskriaudžia save, nes moka už paslaugas, už kurias mokėti nebereikia. Antra, gydantis medikas patenka į nemalonią situaciją – pacientas jam parodo, jog nepasitiki jo kompetencija. Trečia, tas vokelis, kuris dažniausiai pacientų vadinamas „padėka“, tampa ne atsidėkojimu, o nusikaltimu, už kurį gresia nemalonumai tiek duodančiam, tiek imančiam.
Patys sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai pastaruoju metu vis garsiau kalba apie nepakantumą korupcijai ir džiaugiasi, kad pacientai tampa sąmoningesni – vis daugiau jų netoleruoja kyšininkavimo ir nebando įbrukti maišelio ir vokelio.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
Užs. Nr. 594
