Neseniai Sargelių kaime įrengta dumblo kompostavimo aikštelė didina UAB „Ukmergės vandenys“ gamybos kaštus. Europiniai reikalavimai išpildyti, tačiau gyventojų kišenės tikrai nukentės. Įmonė jau skaičiuoja savo išlaidas, ketindama branginti vandenį.
Ligita JUODVALKIENĖ
Autorės nuotr. Kai kuriems sukti galvos dėl vandens kainos tikrai neprireiks…
Komposto gamyba Ukmergės dumblo apdorojimo įrenginiuose vyksta nuo kovo mėnesio. Dar pernai rudenį į Pabaisko seniūnijoje esančios aikštelės saugyklas pradėtos vežti ir kaupti komposto gamybai būtinos bioskaidžios atliekos.
Jos vadinamos struktūrine medžiaga ir naudojamos maišant kartu su nuotekų dumblu. Jis atvežamas iš įmonės valymo įrenginių.
Po pusmetį trunkančio dumblo apdorojimo proceso gaunamas aplinkai nekenksmingas kompostas, kurį galima naudoti dirvos tręšimui. Pirmąjį gatavą produktą, pagamintą Ukmergės dumblo apdorojimo įrenginiuose, planuojama gauti rugsėjį.
Rengiant kompostavimo aikštelės projektą, buvo apskaičiuota, jog neutralizuoti 1 toną nuotekų rezervuaruose susidariusio dumblo įmonei kainuos 95 litus. Deja, paaiškėjo, jog šie skaičiavimai buvo utopiniai.
Realybėje – brangiau
UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas sako, kad projektuotojai, pateikdami skaičiavimo rezultatus, neįvertino gamybai reikalingos struktūrinės medžiagos kainos. Reali kaina gerokai perkopė 100 litų.
Be to, pasak R. Arlinsko, neišeina naudotis ir iš anksto komposto gamintojams duotomis rekomendacijomis maišyti apdorojimui skirtą dumblą su bioskaidžiomis medžiagomis lygiomis dalimis.
Šie patarimai pasirodė pernelyg teoriški. Praktikoje paaiškėjo, jog, norint gauti tinkamai paruoštą ir nekenksmingą kompostą, struktūrinės medžiagos reikia perpus daugiau nei dumblo.
Per dieną į kompostavimo aikštelę iš „Ukmergės vandenų“ valymo įrenginių atvažiuoja viena 10 tonų dumblo talpinanti priekaba. Per mėnesį jo susidaro nemaža krūva – apie 300–350 tonų. Bioskaidžių medžiagų tenka sunaudoti dvigubai daugiau.
Struktūrinės medžiagos kol kas prirenkama – dalį tiekia miestą prižiūrinčios įmonės, dalį susirenka ir atsiveža pati įmonė.
Vadovas neslepia, kad įmonei tai brangu – paruošti vieną toną šių medžiagų vien kuras kainuoja per 60 litų. O kur dar darbo užmokestis, kitos išlaidos?
Laukia išvadų
Jau akivaizdu, jog UAB „Ukmergės vandenys“ šia finansine našta dalinsis su savo vartotojais. Jau atlikti skaičiavimai, kurie pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Kol kainos nepatvirtintos, apie konkrečius skaičius R. Arlinskas kalbėti nenorėjo. Atskleidė tik tiek, kad ir pabranginus vandenį ir nuotekų tvarkymą, į „brangiausias“ savivaldybes tikrai nesilygiuosime.
Kainų komisijai patvirtinus įmonės pateiktas kainas, jas svarstys rajono taryba.
Šiuo metu ukmergiškiai už geriamojo vandens kubinį metrą be pridėtinės vertės mokesčio moka 2,09 lito, už nuotekų tvarkymą – 3,04 lito. Pasak direktoriaus, respublikoje esame trylikta savivaldybė, pigiausiai vartojančių vandenį ir tvarkančių nuotekas sąraše.