Kad gautų didesnę draudimo išmoką, vairuotojai klastoja draudiminius įvykius, kelia tyčines avarijas ar mėgina išpūsti patirtus nuostolius. Apie tai byloja draudikų neseniai paskelbti duomenys.
Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ teigia pernai užfiksavusi daugiau kaip 200 eismo įvykių, kurie po tyrimų buvo identifikuoti kaip sukčiavimo atvejai.
Nesąžiningi vairuotojai neretai dirbtinai padidina eismo įvykių nuostolius. Tokių atvejų per metus padaugėjo trečdaliu. „Maždaug penktadalį sukčiavimo atvejų sudarė draudimo įsigijimas tik jau po įvykių. Panašus ir aplinkybių klastojimo mastas. Taip pat populiarūs išlieka eismo įvykių inscenizavimai, kai sukčių aukomis tampa niekuo dėti vairuotojai. Tokių situacijų pernai buvo per 30“, – pasakojo AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė.
Įmonės Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio pastebėjimu, yra nemažai sukčiautojų, kurie nusprendžia apgadinti ar visai sudaužyti automobilį, kurio jau nepavyks parduoti už kainą, kurios tikimasi. Išmonės tokiais atvejais vairuotojams nestinga: nereikalingomis tapusios transporto priemonės „netyčia“ atsitrenkia į medžius, tvoras ar patiria kitų eismo įvykių.
Draudikams tenka nagrinėti ir mūsų rajone nutinkančius vairuotojų sukčiavimo ar kitokius atvejus. Anot I. Žaltauskaitės, yra pasitaikę, kai buvo bandoma apsidrausti jau po įvykio.
„Tas faktas buvo nustatytas. Taip pat žalų ekspertai prisimena įvykį, kai susipykę kaimynai pranešė apie tyčinį transporto priemonės padegimą“, – pasakojo ji.
Pastebi, kad vis dėlto „Ukmergė šiuo požiūriu yra ramus miestas. Tokių situacijų, kai keliuose siautėja serijiniai „pakišinėtojai“, tai yra tyčia keliantys avarijas, mažesniuose miestuose nepasitaiko – tai didmiesčių ir ypač žiedinių sankryžų problema.“
Teigiama, kad daugiausia tyčinių avarijų įvyksta žiedinėse sankryžose. Jose tokių užmačių turintys vairuotojai dažniausiai atsitrenkia į kito automobilio šoną, kai šis bando rikiuotis į išorinę juostą ar išvažiuoti iš žiedinės sankryžos.
Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas gestu ar šviesų pamirksėjimu leidžia suprasti duodantis kelią, bet staiga „persigalvoja“ ir įvyksta susidūrimas. Taip pat vairuotojų budrumą sukčiai įgudo tik-rinti staigaus stabdymo manevrais.
„Tyčinės avarijos yra išaiškinamos dažnai, todėl nuobaudų išvengti nepavyksta“, – tikina I. Žaltauskaitė.
Sukčiauti vairuotojai bando ir klastodami eismo įvykio aplinkybes, didindami įvykio metu patirtą nuostolį. Pavyzdžiui, dažni atvejai, kai vairuotojai įrodinėja, kad apgadinus galinį automobilio buferį kartu įtrūko ir priekinis stiklas. Anot jos, retai, bet pasitaiko ir apskritai neįvykusių avarijų inscenizavimų.