Kodėl pas mus tiek daug asocialių šeimų? Kaip priversti jas rūpintis savo vaikais? Ar reikia skatinti tvarkingas šeimas? Kas yra šeimos pamatas? Ar šeima yra valstybės pagrindas, kaip parašyta LR Konstitucijoje? Į šiuos ir kitus klausimus bandyta atsakyti praėjusią savaitę Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro ir šeimų asociacijos „Ne vieni“ surengtoje konferencijoje.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Autorės nuotr. Seimo narė Dalia Teišerskytė įsitikinusi – jei vaikas dėl tam tikrų aplinkybių paimamas iš šeimos, būtina kuo skubiau surasti jam globėjus.
Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną konferencijoje „Šeimos sąvoka labirintuose“ dalyvavo Seimo narė Dalia Teišerskytė, Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Regimantas Baravykas, rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojos, medikai, socialiniai darbuotojai, šeimų atstovai.
Seimo narė D. Teišerskytė susirinkusiesiems pateikė skaudų pavyzdį. Į ją neseniai kreipėsi 13 metė mergaitė, kuri pasiskundė, kad namuose ją seksualiai išnaudoja patėvis. Buvo imtasi mergaitės gelbėjimo priemonių. Tačiau greitai paaiškėjo, kad vienintelė tokia priemonė – vaiką paimti iš namų ir apgyvendinti laikinuosiuose vaikų globos namuose. Mergaitė taip skaudžiai išgyveno šiuos pasikeitimus ir valdišką pastogę, kad pakėlė prieš save ranką. Medikams vos pavyko išgelbėti jos gyvybę. Tuo tarpu valdininkai tikino, kad šioje situacijoje jie padarė viską, ką galėjo.
Seimo narė įsitikinusi – jei vaikas dėl tam tikrų aplinkybių paimamas iš šeimos, būtina kuo skubiau surasti jam globėjus. Būtina skirti didelį dėmesį vaikų globai, įvaikinimui ir siekti, kad Lietuvoje visai neliktų valdiškų globos namų. D. Teišerskytė atsakingu įvardino socialinį darbą ir mano, kad jį dirbti turi patyrę darbuotojai.
Rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Reda Liubomirskienė patikino, kad Ukmergės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje dedamos pastangos surasti vaikams globėjus. Optimistiškai skyriaus darbuotojus nuteikia naujiena, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius net penkios ukmergiškių šeimos nusprendė ne tik globoti, bet ir įsivaikinti vaikus. Anksčiau per visus metus tokių šeimų būdavo vos kelios.
Originalią mintį, kaip pagelbėti į didelę bėdą patekusiems vaikams, pateikė praėjusiais metais rajone įkurtos šeimų asociacijos „Ne vieni“ prezidentė Lina Sukackienė. Ji siūlė pasinaudoti Švedijos patirtimi. Atsitikus didelei nelaimei – vaikui likus be tėvų – ten šaukiamas tos giminės susitikimas. Socialiniai darbuotojai stengiasi surasti kuo daugiau našlaičio giminaičių ir sukviesti juos. Rezultatai būna stulbinantys. Dažniausiai atsiranda giminės, kurie nutaria pasirūpinti vaiku.
R. Liubomirskienė pabrėžė, kad ir jų skyriaus darbuotojai dėl vaiko globos pirmiausiai kreipiasi į močiutes ar tetas. Deja, asocialumas – lyg kamuolys – ritasi iš kartos į kartą. Dažnai girtuokliaujantys tėvai yra užaugę lygiai tokiose pačiose šeimose.
Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Sigita Bakanauskienė įsitikinusi – doru žmogumi negali užaugti tas, kas augdamas neturėjo gero pavyzdžio šeimoje. Direktorė sakė, kad šią diskusiją juos paskatino rengti būtent tai, kad tokiu būdu galima ne tik išdėstyti bėdas, bet ir pasidalinti pozityviomis mintimis apie šeimą, išgirsti gražių pavyzdžių ir iš jų mokytis.
Vienas tokių pavyzdžių – tris vaikus auginančios ukmergiškės Anželikos Kuktienės šeima. Moteris pasakojo, kaip nelengva buvo ištiesti ranką socialinei paramai – juk gimus vaikams apie tai daug metų net nesusimąstė. Tačiau vyras liko be darbo ir teko būti įrašytiems į socialiai remtinųjų sąrašą. Moteris tikino, kad svarbiausia tokiu atveju – patį save įtikinti, jog tokia parama – laikina, ją gali imti tik tuomet, kai tikrai sunku, o ne nuolatos. Teismo raštinėje dirbanti moteris pasidžiaugė gabiais ir šauniais savo vaikais, visos šeimos noru dalyvauti kultūriniuose renginiuose. Kertiniu šeimos pamatu viešnia įvardino labai paprastą ir kartu labai sudėtingą dalyką – bendravimą ir visų šeimos klausimų aptarimą kartu.
Verslininkas, Balelių bendruomenės pirmininkas, dviejų sūnų ir dukros tėvas Romas Pivoras nagrinėjant šeimos temą ragino remtis mūsų šalies Konstitucija, kuri įpareigoja tėvus rūpintis savo vaikais. „Kaip valstybė priverčia tėvus atlikti savo pareigą? Ogi niekaip“, – svarstė jis. Bendruomenės pirmininko įsitikinimu, reikia keisti įstatyminę bazę taip, kad tėvai būtų priversti atsakyti už savo poelgius ir vykdytų savo, tėvų, pareigas.
R. Pivoras pritarė minčiai, kad būtų skatinama vaikų globa. Juk šiuo metu vaikų išlaikymas globos namuose valstybei kainuoja beveik 2000 litų, tuo tarpu globėjams už vaiko išlaikymą per mėnesį skiriama 500 litų. Įsivaikinus vaiką parama dingsta visiškai. Tiesa, yra dar viena ugdymo institucija – gatvė, kuri „auklėja“ visiškai dykai. Tačiau to auklėjimo rezultatai būna patys skaudžiausi ir brangiausi – nusikalstamumas ir kalėjimai.
R. Pivoro nuomone, labai svarbi tema yra ir tėvų tarpusavio santykiai šeimoje. Jie yra vaikų saugumo ir gerovės pagrindas.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Ukmergės skyriaus pirmininkė Aldona Kalesnikienė pasakojo, kad labai dažnai besilankanti asocialiose šeimose, žinanti jose augančių vaikų problemas. Medikė iškėlė dar vieną skaudulį – asocialioms šeimoms skiriamus pinigus, kurie pervedami ne tiesiog į tėvų, bet į prekybos tinklų sąskaitas. Tuomet tos šeimos paramą gauna maisto produktais. „Turiu faktų, kad už tuos pinigus kai kurie tėvai bambaliais ima alų, bet ne duoną ir sviestą“, – tvirtino A. Kalesnikienė.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Eglė Štarienė tam nepritarė ir tikino, kad tik labai nedaugelis rizikos šeimų socialinę paramą patys parduotuvėse pasiima maisto produktų pavidalu. Pasiteisinusi praktika rajone, kuomet socialines išmokas kuruoja socialiniai darbuotojai. Jie kartu su šeimos nariais vyksta pirkti maisto produktų ir palydi juos iki namų.
Rajono mero pavaduotojas Regimantas Baravykas svarstė, kad mūsų šalies vadovai, Seimo nariai per mažai žino eilinių žmonių rūpesčius, per mažai jais domisi ir net nesistengia to daryti. Jo manymu, teisingus ir reikalingus sprendimus Seimo nariai galėtų priimti tuomet, jei turėtų daugiau informacijos.
Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Ilona Masiukienė, Jurgita Krukauskienė, Laima Motiejūnienė ir Danguolė Petrauskienė, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis, auginančiomis vaikus, papasakojo, kad atlieka labai sudėtingą darbą padėdamos šeimoms visokeriopai. Svarbiausia, kad tėvai, prižiūrimi socialinių darbuotojų, patys augintų savo vaikus, kad rūpintųsi jų auklėjimu ir gerove. Kraštutinė priemonė, jų manymu, yra vaikų paėmimas iš šeimos. Centro darbuotojos patikino konferencijos dalyvius, kad jų išsilavinimas ir patirtis duoda neblogus rezultatus. Stebimos šeimos lankosi centre, darbuotojas visi įsileidžia į namus.
Susirinkusieji daug ir aštriai diskutavo dėl šeimos įvaizdžio viešojoje erdvėje. Visi pripažino, kad kuo daugiau teigiamų dalykų, teigiamų pavyzdžių ir kuo mažiau smurto turi būti skelbiama žiniasklaidos priemonėse.
Seimo narė D. Teišerskytė pasidžiaugė, kad jai labai malonu dalyvauti renginyje, kuriame iš pirmų lūpų gali išgirsti socialinį darbą dirbančių žmonių mintis, gražių šeimų patirtį, atsakingų rajono darbuotojų požiūrį ir problemų sprendimų galimybes.
Kadangi diskusija yra išties aktuali, konferencijos dalyviai nutarė priimti kreipimąsi, jį viešai paskelbti ir nusiųsti aukščiausiems šalies vadovams.
Seimo narė patikino, kad šis kreipimasis pasieks aukščiausio lygio mūsų šalies vadovus – Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, Premjerą Andrių Kubilių.
Kreipimosi tekste raginama, vadovaujantis LR Konstitucijos 38 straipsniu, siekti, kad šeima išliktų „visuomenės ir valstybės pagrindu“. Suvienodinti vaiko išlaikymo lėšas globos namuose ir įvaikinto ar globojamo vaiko šeimoje ir taip mažinti vaikų globos namų skaičių bei skatinti įtėvių ir globėjų šeimas. Siūloma ieškoti galimybių tvarkingas šeimas įvairiai skatinti, apmokėti kartą metuose jų atostogas kartu su vaikais Lietuvos stovyklose ar gydyklose. Žiniasklaidoje siūloma viešinti gražių šeimų tarpusavio santykių kultūros formavimo pavyzdžius, formuoti ir propaguoti šeimos vertybių – pareigos, darnos, pagarbos ir žmogiško orumo pavyzdžius. Juk kuo daugiau mūsų tarpusavio santykiuose kultūros, tuo mažiau valstybėje kalėjimų ir gatvės vaikų.