Gilios socialinės problemos – vienas didžiausių rajono skaudulių, „suryjančių“ bene daugiausia biudžeto lėšų. Tuo metu spręsti jas padedančių socialinės srities specialistų darbas sunkus, bet menkai apmokamas. Jų kasdienybė – ir blusų bei utėlių apnikti rajono gyventojai.
Apie tokius rūpesčius kalbėta rajono savivaldybės tarybos išvažiuojamajame posėdyje socialinių paslaugų plėtros klausimais, surengtame penktadienį. Jame dalyvavo ir Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė bei Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos vyr. specialistė Gintarė Anisko.
Prieš išvykstant aplankyti posėdžio darbotvarkėje numatytų įstaigų, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė pateikė šiek tiek statistikos.
Mūsų rajonas „sensta“, jame labai mažėja gyventojų. Šeimos emigruoja, jaunimas išvyksta į didmiesčius, užsienį. Gyvena daug asmenų su negalia – jiems taip pat teikiamos socialinės paslaugos.
Socialinė parama teikiama dviem būdais: piniginėmis išmokomis ir socialinėmis paslaugomis. Iki metų pabaigos vien įvairią paskirtį turinčių šalpų išmokama už daugiau nei 4 mln. eurų.
Vis labiau senstančiai visuomenei, teigė vedėja, viena reikalingiausių paslaugų – slaugos ir priežiūros, nes žmonės – vieniši, jų vaikai išvykę, nėra kas tokiems asmenims padėtų buityje.
Namai – benamiams
Viena pagrindinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas, – savivaldybės 2005 metais įsteigtas Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras. Jo paslaugomis kasmet pasinaudoja tūkstančiai asmenų. Jos skirtos senyviems žmonėms, vaikams su protine negalia, taip pat teikiamos paslaugos į namus, dienos socialinės globos paslaugos. Su kai kuriais sunkiais ligoniais namuose dirbama nuo ryto iki vakaro.
Nuo šiol ši įstaiga teiks ir apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą. Tokie namai netrukus bus įkurti policijos komisariate, buvusios areštinės patalpose. Nakvynės namų Ukmergėje reikia, kad benamiai, kaip dažnai būna šaltuoju sezonu, nesiglaustų daugiabučių laiptinėse, nekaulytų išmaldos. Pasak A. Leonavičienės, tokių asmenų yra apie penkiolika.
Dirbti sudėtinga
Apie šio centro veiklą pasakojo jo direktorė Sigita Bakanauskienė. Centre perdien apsilanko dešimtys šeimų. Joms įstaigos darbuotojai padeda spręsti įvairias problemas. Čia esančioje dušo kabinoje žmogus gali nusiprausti už 1,15 Eur. Teikiamos ir skalbimo, drabužių džiovinimo paslaugos.
Vienas iš didžiausių rūpesčių – senas įstaigos transportas, baigiantis „atiduoti galus“. Prie to prisideda ir itin prasta namų kiemų būklė, kai vykstama pas centro klientus į namus. Kita bėda – darbuotojų trūkumas. „Reikėtų įdarbinti daugiau žmonių. Turime vaikų dienos centrą, kuriame dirbama su rizikos šeimų vaikais. Buvo dvi darbuotojos, tačiau viena dirbti atsisakė. Apskritai darbas su tokiomis šeimomis – bene sudėtingiausias“, – pasakojo ji.
Problemos neišspręs
Taip pat guodėsi dėl per mažų patalpų – reikėtų gerokai didesnių. „Mūsų darbas sunkus, krūviai labai dideli, o algos menkos. Tokiomis žmonių nepriviliosi, tačiau stengiamės dirbti kuo kvalifikuočiau“, – kalbėjo direktorė.
Tarybos posėdžio metu užsiminta apie planus centro, esančio Deltuvos gatvėje, patalpas plėsti. Ketinama renovuoti ir jo veikloms pritaikyti čia pat esančią pastato dalį, kurioje iki šiol buvo įsikūrę kariškiai. Nuo sausio jų čia nebelieka. Tačiau, centro darbuotojų teigimu, net ir tai iki galo neišspręs per mažų patalpų klausimo.
Ne tik ukmergiškiai
Rajonas ne tik „senstantis“ – daugėja psichikos ligomis sergančių gyventojų. Tarp jų – nemažai jauno amžiaus žmonių. Tai – ir streso, įtampos, nerimo pasekmės. Taip pat pastebimas augantis poreikis apsigyventi globos, senelių namuose. Diskutuodami tokiomis temomis posėdžio dalyviai vyko į Jasiuliškių socialinės globos namus.
Čia jauniausias gyventojas su psichine negalia – 21 metų. Vyriausiam 87-eri.
„Prieš 30 metų vadinomės Jasiuliškių internatu, paskui – pensionatu. Dabar esam socialinės globos namai“, – sakė įstaigos vadovas Vilius Petrauskas. Pastarasis pavadinimas, jo nuomone, geriausiai atspindi tokios įstaigos misiją, kurios esmė – pagarba žmogui, jo teisių užtikrinimas.
Čia gyvena 280 žmonių, o vietų iš viso yra 290. „Du žmones galim priimti trumpalaikei globai – pusei metų, – pasakojo jis. – Pas mus gyvena asmenys su psichikos sutrikimais, turintys sunkią ar lengvesnę negalią. Nuo 2007 metų į šią įstaigą žmogus gali patekti tik su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nukreipimu. Daugiausia – Ukmergės rajono gyventojų, tačiau turim ir 74 žmones iš 12-os kitų savivaldybių. Tarp jų – Vilniaus, Kauno, Telšių, Švenčionių, Šalčininkų, Anykščių, Panevėžio.“
Anot direktoriaus, devyni žmonės laukia eilėje apsigyventi šiuose namuose. Lietuvoje tokių laukiančiųjų – 300. „Valdiškų globos vietų žmonėms ateityje reikės tik daugiau. Todėl tikrai nesuprantami šalies valdžios ketinimai tokiose įstaigose mažinti vietų skaičių“, – svarstė jis.
Ir džiaugsme, ir skausme
Renovuotuose, tvarkinguose kambariuose globotiniai gyvena po kelis. „Turim porų, būna – ir „apženijam“, šeimas mūsų žmonės sukuria. O kai kurie kaip tik nenori kambaryje su pora gyventi, jiems geriau vieniems. Bet štai merginų ir moterų trūksta, o anksčiau būdavo atvirkščiai – jų buvo daugiau nei čia gyvenančių vyrų“, – šypsosi V. Petrauskas.
Deja, šių namų realybėje šypsomasi ne visada. Nors nemažai globotinių atvyksta aplankyti artimieji, tačiau yra ir tokių, apgailestauja jis, kurie visiškai niekam nereikalingi. „Laidojom vieną močiutę – dukra net neatvažiavo. Laidotuvių nuotraukas jai nusiuntėm“, – sakė jis.
Liūdna ir pravėrus vienos iš palatų, kurioje jiems pritaikytose lovose guli neįgalūs, visiškai nejudantys suaugę brolis ir sesuo, duris. Jasiuliškių socialinės globos namus išrinkti savo vaikams teko mamai, kuri dėl sveikatos nebepajėgė jais pasirūpinti.
Tačiau korpusuose sutikti gyventojai iš tolo sveikinasi su svečiais ir pasakoja šiuose namuose esantys labai laimingi. Iš tiesų – iš virtuvės sklinda pyragų kvapai, globotiniai dalyvauja įvairiuose būreliuose, pina iš vytelių, lipdo iš molio, dainuoja ansamblyje, sportuoja. Šalia įstaigos yra ir stadionas.
Tiesa, direktorius apverktinais vadina ir čia dirbančių žmonių atlyginimus. „Darbuotojai nukenčia ir fiziškai nuo neprognozuojamų pacientų. Kai kurie priekabiauja, terorizuoja. Psichikos ligos paveldimos – turim vieną tokią šeimą: tėtis, mama ir dukra. Vargstam su visais, bet labiausiai – su dukra.“
Palydi mus ir į netoliese įsikūrusius vadinamuosius grupinio gyvenimo namus, kuriuose apsistoję 14 žmonių iš globos namų: „Jie čia gyvena savarankiškai, nereikia tokios didelės priežiūros. Šias patalpas vadinam bendrabučiu. Turi daržiuką, užsiaugina bulvių, morkų.“
Patys nepasigamintų
Dar viena stotelė posėdžio darbotvarkėje – Vasario 16-osios g. įsikūrusi Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjunga, viena iš šešių rajono neįgaliųjų organizacijų. Jos veiklą pristatė sąjungos pirmininkė Dalia Unikienė.
Sąjunga įsikūrė 1998 m., nuo 1999-ųjų siūlomos socialinės paslaugos. Tai viena iš pirmųjų nevyriausybinių organizacijų, pradėjusi jas teikti. „Vienijam 740 narių, turinčių įvairių negalių. Yra apie šimtas visai nejudančių, kiti aktyvūs, dalyvauja įvairiose veiklose, vyksta į ekskursijas“, – pasakojo pirmininkė.
Organizacija teikia savo nariams pavėžėjimo pas gydytojus paslaugas, organizuoja mokymus, teikia konsultacijas higienos įgūdžių lavinimo klausimais. Vykstama pas sąjungos narius į kaimus. Pas kai kuriuos iš jų gyvenimo sąlygos tokios prastos, kad net gaminti nėra kur. Darbuotojos pagamina maistą namuose ir veža jiems.
Patalynei nelieka
Taip pat kalbėjo sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Ukmergės viltis“ pirmininkė Stanislava Vilčinskienė, rajono neįgaliųjų draugijos vadovė Zita Kviklienė. Ši draugija savo veiklą pradėjo 1989 m. kovą. Pagrindinė veikla – socialinės reabilitacijos projektai.
Draugijos narių kiekis, sakė vadovė, keičiasi: „Per šiuos metus netekom 56 narių – tai pats didžiausias skaičius. Iškeliauja ir jauni žmonės. Šiemet iš narių sąrašo išbraukėm 112 žmonių – gal į užsienį išvykę, nemoka nario mokesčio.“
Teikiamos plaukų kirpimo, siuvėjo paslaugos. „Pastaroji labai reikalinga, ypač gulintiems žmonėms, prašantiems sutvarkyti patalynę. Žmonės tiesiog neturi iš ko nusipirkti naujos, ta pati paklodė daug kartų lopoma ir perlopoma“, – pasakojo ji.
Draugijoje organizuojami užsiėmimai, skirti lavinti saviraišką, kūrybiškumą, vykdoma fizinė mankšta, naudojant techninės pagalbos priemones. „Asmeninio asistento funkcija – pagalba namuose. Puse etato dirbanti moteris aptarnauja 13 žmonių. Įdarbinom ir 7 neįgalius asmenis. Neįgaliesiems pristatomas maistas į namus, darbuotojai gamina, aptvarko jų namus, atveža žmones į draugiją nusimaudyti, lydi pas medikus į Vilnių, Kauną“, – sakė Z. Kviklienė.
Apleisti, blusuoti
Skalbimo paslauga, anot jos, taip pat viena populiariausių: „40 žmonių ateina į draugiją skalbtis. Čia galima ir nusiprausti. Yra 13 nuolatinių narių, kuriuos ištisus metus maudom. Nusiprausti duše kainuoja 2 eurus.“
Atskleidžia ir labai skaudžią realybę: „Vis daugiau atsiranda tokių žmonių, kurie tiek apleisti, kad net sunku įsivaizduoti, turi blusų. Daugiausia – vyresni nei 80 metų. Atvežus tokius asmenis į draugiją reikia dezinfekuoti ir juos, ir patalpas. Darbuotojams teko ir į namus šitų „dovanų“ parsinešti.“
Neįgalieji aprūpinami paskutinėmis dienomis galiojančiais „Maisto banko“ produktais. Jų laukiančiųjų – ištisos eilės, sąrašas sudarytas „pusmečiui į priekį.
Išsikels daugiau vaikų
Apsilankė rajono politikai ir vaikų globos namuose Vilniaus gatvėje. Jis, šalyje vykdant institucinės globos pertvarką ir šeimynoms keliantis į bendruomeninius namus, tuštėja. Dalyje pastato šiuo metu įrenginėjami socialiniai būstai. Administracinėse patalpose dabar laikinai įsikūrę žemėtvarkos specialistai, atsikėlę čia iš renovuojamo viešosios bibliotekos pastato. Planuose – perkelti čia ir „Ryto“ specialiosios mokyklos bendrabutį.
Apie įstaigos pokyčius pasakojo vaikų globos namų direktorius Vygantas Kaselis. Apžiūrėtos patalpos, kuriose gyvena čia likę vaikai, jų kambariai, virtuvėlės. Kai kurie žada išsikelti į savivaldybės nupirktą namą Vaižganto gatvėje. Jame dar reikia atlikti remontą, kad būtų pritaikytos sąlygos bendruomeniniams vaikų globos namams.
Vieni tokie namai jau yra Bugenių gatvėje. Savivaldybės įsigytame name šiuo metu gyvena 8 globotiniai. Čia dirba 6 žmonės, kurie keičiasi. Jaukiai įrengti kambariai – tarsi tikruose namuose, yra visi patogumai, globos namų auklėtiniai patys tvarkosi, gamina maistą.
Policijoje – ir kita įstaiga
Apžiūrėti būsimų nakvynės namų į policijos komisariatą nuvykusiems posėdžio dalyviams patalpas aprodė ir apie planus papasakojo komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Vladas Butkus. Komisariate bus ir daugiau naujovių. Išsikėlus teismo darbuotojams, kuriems skirtas pastatas Deltuvos gatvėje šiuo metu sparčiai kyla, liks laisvų patalpų. Rajono mero Rolando Janicko teigimu, jas reikės efektyviai užpildyti. Svarstoma čia įkurdinti valstybės įmonę Registrų centrą.
Prireikia psichologo
Išvažiuojamojo posėdžio metu buvo skirta dėmesio ir VšĮ „Lyderių karta“ – savivaldybės partneriui įgyvendinant projektą „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtra Ukmergės rajone“. Jį pristatė šios įstaigos vadovė Agnė Tėvelytė-Petronienė. Projekto tikslas – padėti šeimoms, turinčioms psichologinių problemų.
Vykdant projektą teikiama teisinė pagalba, reikalinga šeimoms taikiai spręsti ginčus skyrybų, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atvejais, įkurtas Šeimos centras. Ypač paklausios psichologo paslaugos, dėl kurių kreipiasi labai daug asmenų.
Taip pat tarp teikiamų paslaugų – socialinių įgūdžių ugdymas, vaikų nuo 3 iki 6 metų nemokama priežiūra, jeigu vaikas, tarkim, nepritampa darželyje.
