Praeitą savaitę įvyko išvažiuojamasis rajono tarybos posėdis – aplankyta Lyduokių seniūnija. Jos gyventojai norėtų patogesnių kelių ir gatvių, tankesnio vandentiekio ir kanalizacijos tinklo.
Autorės nuotr. V. Dabužinskas (viduryje) pasakojo, kad sėkmė įmonę lydėjo ne visada.
Tačiau labiausiai nepatenkinti uždaryta sankryža automagistralėje – apvažiuojant gaištamas laikas ir „deginami“ pinigai.
Prieš išvykdami į Lyduokių seniūniją, tarybos nariai išklausė mero Vydo Paknio informaciją apie gautus pareiškimus tarybai. Vienas iš jų – Liberalų frakcijos nariai paprašė pateikti gydymo įstaigų vadovų konkurse dalyvavusių ir laimėjusių Janinos Galiauskienės ir Rimvydo Civilkos išdėstytas veiklos programas. Abu jas vėliau pristatė žodine forma.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovės Elenos Mirinavičienės pareiškime – informacija apie sustabdytą tarybos Liaudininkų frakcijos veiklą. Ji iširo pasitraukus R. Civilkai ir Arūnui Civilkai. Tarybos narė „prisiglaudė“ prie Valstiečių liaudininkų frakcijos, kuriai priklauso Algirdas Kopūstas, Zofija Belickienė ir Valentinas Genys.
Taip pat taryba apsvarstė šešis klausimus. Iš pareigų atleido Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) bei VšĮ Ukmergės ligoninės vadovus – Janiną Galiauskienę ir Algimantą Veličką.
Vadovų kėdės ištuštėjo tik kelioms minutėms. Mat taryba čia pat į Ukmergės PSPC vyriausiojo gydytojo pareigas vėl paskyrė J. Galiauskienę, o į Ukmergės ligoninės vadovo – R. Civilką.
Apie tai, kad jie vieninteliai kandidatavo į šias vietas konkurse ir komisijos buvo įvertinti teigiamai, jau rašėme „Ukmergės žiniose“.
Nors liberalcentristas Sigitas Masiulionis stebėjosi, kad atleistai ir iš karto vėl į tą pačią vietą paskirtai J. Galiauskienei išmokama 2 mėnesių išeitinė išmoka, jam paaiškinta, jog įstatymui nenusižengiama.
Abiejų gydymo įstaigų vadovai prieš pradėdami jiems paskirtus darbus dar pasiprašė išleidžiami kasmetinių atostogų. Pareigas jie pradės atlikti ne nuo liepos 1 dienos, o mėnesiu vėliau.
Pristatė seniūniją
Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavo rajono tarybos nariai, rajono vadovai, savivaldybės skyrių vedėjai ir specialistai, seniūnai, seniūnaičiai.
Lyduokių seniūnijos seniūnas Vytautas Toliūnas pristatė seniūniją. Jis supažindino su seniūnijos geografine padėtimi, gyventojų skaičiumi, didžiausiomis gyvenvietėmis ir kaimais, svarbiausiais objektais. Pasidžiaugta ir žmonėmis – darbštūs ir savo kraštą mylintys gyventojai rūpinasi ir savo kiemais, ir viešosiomis erdvėmis.
Lyduokių seniūnija užima 7413 hektarų plotą. Ji ribojasi su Šešuolių, Žemaitkiemio, Želvos, Vidiškių bei Ukmergės miesto seniūnijomis. Per jos teritoriją teka trys upės – Šventoji, Siesartis ir Šešuola. Jos mėgstamos ir turistų, ir žvejų. Šventoji ir Siesartis – baidarininkų rojus.
Rajono valdžia bendravo su Lyduokių seniūnijos gyventojais.
Didžiausi kaimai ir gyvenvietės – Lyduokiai, Nuotekai, Juodausiai, Jogvilai, Virkščiai ir kiti. Gyvuoja dvi kaimo bendruomenės – Lyduokių ir Nuotekų.
Seniūnijoje – penkios parduotuvės, 8 verslo įmonės, yra paštas. Deja, po švietimo įstaigų reorganizacijos seniūnijoje nebeliko nė vienos mokyklos ir darželio. 53 ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi miesto įstaigose, namuose. 97 moksleiviai taip pat lanko miesto arba kitose seniūnijose esančias mokyklas.
Seniūnijoje – 65 kilometrai vietinės reikšmės kelių ir gatvių. 39,5 kilometro kelių dengti žvyro, kiti – asfalto danga. Šiemet jų priežiūrai skirta apie 50 tūkstančių litų.
Informavo V. Toliūnas tarybos narius apie maršrutinių autobusų grafikus, teikiamas medicinos paslaugas. Gyventojai dėl šių paslaugų nesiskundė.
Lyduokių seniūnijoje gyvena 25 vieniši žmonės, 52 asmenys su negalia, 12 gausių šeimų. Yra 8 socialinės rizikos šeimos, auginančios 14 vaikų.
658 darbingo amžiaus žmonės darbą turi ne visi. Nedarbo lygis seniūnijoje aukštas – 24,5 procento. Šalies šiuo metu – 15,1 procento.
Didžiuojasi seniūnija ją rajone, šalyje ir už jos ribų garsinančiais žmonėmis. Seniūnijoje gyvena ir kuria skulptorius Rimantas Zinkevičius, dailininkas Anatolijus Stiško.
Aplankė baldų gamintojus
Apžvalginę „ekskursiją“ tarybos narių, savivaldybės vadovų ir specialistų būrelis pradėjo nuo II Antakalnio kaime įsikūrusios UAB „Universalūs medžio produktai“. Tai vienas iš trijų UAB „Baltic-American concord“ įmonės jungiamų darinių. Kitos dvi – „Užmojai su garantijomis“ ir „Apvalūs medžio gaminiai“.
UAB „Universalūs medžio produktai“ vadovas Vygantas Dabužinskas papasakojo apie nelengvą verslo pradžią, finansinius sunkumus. Vis tik jie buvo įveikti ir įmonė plėtėsi.
Ji įkurta 1999 metais. Dirbo apie 10 žmonių. Įsigyti tuomet II Antakalnio kaime tušti stovėję pastatai, kurie sovietmečiu buvo pastatyti kaip skerdykla.
Iš pradžių gaminiai nebuvo sudėtingi. Buvo ruošiama mediena – pjaunami rąstai, lentos. Vėliau pradėti gaminti baldai, kurių gaminimo technologija bei konstrukcija vis „rimtėjo“.
Didžioji dauguma įmonės gaminių keliauja į užsienio šalis. Dabar čia darbuojasi 170 darbuotojų. Įmonės metinė apyvarta siekia 26 milijonus litų.
V. Dabužinskas pasakojo, kad vienas iš įmonės sėkmės garantų – nuolatinė naujovių paieška. Darbuotojai raginami teikti savo pasiūlymus, racionaliausiais pasinaudojama gamyboje, jų autoriai apdovanojami.
Domėjosi asfalto gamyba
Neaplenkė tarybos nariai bei rajono vadovai UAB „Ukmergės keliai“ Jogvilų asfaltbetonio bazės. UAB „Ukmergės keliai“ vadovas Vytautas Kromelis papasakojo, kad asfaltbetonis čia pradėtas gaminti 1976 metais.
UAB „Ukmergės keliai“ direktorius Vytautas Kromelis turi ką parodyti tarybos nariams.
Skaičiai anksčiau buvo iš tikrųjų gąsdinantys – asfalto maišykloje maišant 20 tonų asfalto, į orą išlėkdavo 1,2 tonos dulkių. Galima tik įsivaizduoti, kaip jos gulė ant netoliese esančių sodų ar krito į aplinkinių gyventojų sodybas.
Ši kadaise dėl didelės taršos ukmergiškių „pekla“ vadinama vieta dabar neatpažįstamai pasikeitusi. Čia pastatyta moderni asfalto maišyklė išsprendė daugybę aplinkosauginių problemų. Ženkliai sumažėjo ne tik dulkių – aštuonis kartus mažiau į orą išmetama anglies dioksido.
Mažiau įmonė sunaudoja ir dujų – jų sutaupo apie 50 procentų.
Naujoji įranga kainavo 700 tūkstančius litų. Didžioji dalis lėšų – iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo.
Šiemet čia planuojama pagaminti 60 tūkstančių tonų asfalto.
Tikisi pabaigtuvių
Nuotekų kaime esančiuose bendruomenės namuose jau laukė gyventojai.
Nuotekų kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Medelskienė papasakojo apie bendruomenę, pasidžiaugė, kad žmonės čia ypač aktyvūs. Bendruomenės branduolys – 68 nuotekiškiai. Tokį būrį aktyvistų turi reta bendruomenė.
50 tūkstančių litų bendruomenės namų, įkurtų buvusiame vaikų darželyje, remontui skyrė Ukmergės vietos veiklos grupė. Padaryta daug, tačiau pinigų neužteko virtuvėlei, tualetui. Daug darbų atlikta savomis rankomis, žmonės dovanojo inventoriaus, krosnį.
Nuotekiškiai išsakė savo skaudulį – uždarytas įvažiavimas automagistralėje „ėda“ jų laiką ir pinigus. Aplink važiuojant, kasdien susidaro po keliolika papildomų kilometrų.
Meras paaiškino, kad kai kurių rekonstrukcijų numatoma. Bus įrengiamas tiltas virš automagistralės pėstiesiems, o palei upę bus praplatintas kelias automobiliams.
Siūlo gaivinti paveldo objektus
Visa tarybos posėdyje dalyvavusi delegacija sugužėjo ir į Siesarties kaime gyvenančio verslininko Albino Strelčiūno kiemą. Šio verslininko svajonė – pastatyti buvusio malūno vietoje nedidelę hidroelektrinę. Ilgą laiką tam priešinosi aplinkosaugininkai.
A. Strelčiūnas priminė, kad iki sovietmečio ant Siesarties buvo 5 malūnai. Jis siūlo savivaldybei atgaivinti šį paveldą, kurti infrastruktūrą, pritraukiančią turistus, o į rajono biudžetą – pinigus.
Bažnyčios būklė nedžiugina
Iš šio kiemo patraukta į Lyduokius. Ši gyvenvietė – seniūnijos centras. Čia aplankyta Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Klebonas Ladislovas Baliūnas sudėtingos situacijos neslėpė. Bažnyčia prašosi remonto, o iš parapijiečių surenkamų pinigų neužtenka.
Seniūnas V. Toliūnas pabėdojo, kad kiaurą stogą remontuoti verkiant reikia ir seniūnijoje, tačiau dėl lėšų stygiaus remontas vis atidedamas.
Ant Ukmergės viešosios Vlado Šlaito bibliotekos Lyduokių filialo knygų lietus nelyja, nes ji įsikūrusi pirmame seniūnijos pastato aukšte. Tačiau vyriausioji bibliotekininkė Janina Baškauskienė apgailestavo, kad biblioteka dėl lėšų stygiaus negali įsigyti tų knygų bei leidinių, kurių norėtų.
Su tarybos nariais bibliotekoje bendravo lyduokiškė kraštotyrininkė, pedagogė Albina Navickienė.
Neramu dėl tuščios mokyklos
Lyduokių kaimo bendruomenės namuose su tarybos nariais susitikti atėjo seniūnijos teritorijoje veiklą vykdantys verslininkai, ūkininkai, menininkai, kiti gyventojai.
Jie išsakė savo problemas. Daugiausia nerimo ir nepatogumų Lyduokių seniūnijos gyventojams kelia automagistralės barjeras, niekam nenaudojamas buvusios mokyklos pastatas.
Bendruomenės namų salėje apžiūrėti savamokslio menininko Algirdo Vagonio medžio drožiniai bei tapybos darbai. Juose – šventųjų paveikslai, natiurmortai, Lyduokių apylinkių vaizdai.
Kaimą žino svetur
Dailininkas A. Stiško prašė tarybos narių ir rajono vadovų atkreipti dėmesį į Griežionių kaimą. Šis mūsų rajono kaimas – tikra įžymybė. Jis įtrauktas ne tik į Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, bet ir į UNESCO paveldo sąrašus. Kai kurie namai čia išlikę net nuo septyniolikto amžiaus. Deja, vaizdą gadina keli šiame kaime likę sudegusių namų griuvėsiai. A. Stiško ragino savivaldybę paieškoti galimybių juos sutvarkyti.
Išklausytas Lyduokių bendruomenės pirmininkės Auksės Pusvaškienės pranešimas. Jame – dešimties metų bendruomenės istorija, jos narių įgyvendinti projektai. Skaidrėse – svarbiausi lyduokiškiams jų visuomeninio gyvenimo epizodai.
Bene didžiausias pasiekimas – buvusio darželio patalpose įkurti bendruomenės namai. Juos bendruomenė išsilaiko padedama tų, kurie jai skiria 2 procentus mokamo pajamų mokesčio.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ
