Sutvarkius savo drabužių spintą, neišvengiamai susiduriame su problema – kur gi dėti senus, bet regis dar visai gerus drabužius? Ukmergėje jų nepriima niekas, o į konteinerius mesti negalima.
Lietuvos samariečių bendrijos Ukmergės skyriaus pirmininkė Jolita Stankaitienė sako, kad dėvėtų drabužių jų organizacija nepriima, nes tiesiog nėra kam atiduoti. „Žmonės jau labai gerai gyvena. Drabužių nori nebent tik naujų, firminių“, – pastebi organizacijos vadovė.
Dalijosi karčia patirtimi, bandant leisti ukmergiškiams aukoti jų organizacijai dėvėtus drabužius ir palikti prie įstaigos durų. Sako, kad rasdavo maišus išdraskytus, rūbus išmėtytus. O ir tarp atiduotųjų pasitaikydavo tokių, kurių tikrai nebūtų kur dėti.
Pasak organizacijos vadovės, nereikia niekam ne tik akivaizdžiai prastų, bet ir gerų drabužių. Net vaikiškų drabužėlių sunku kam nors įsiūlyti.
Organizacija šiuo metu keliuose sandėliuose laiko dėvėtus daiktus – neįgaliesiems skirtą įrangą, biuro reikmenis. Tikisi, kad kai ką pavyks atiduoti, kitus gal gabens į „Dėk‘ui“ stotelę.
Ukmergės samariečiai daug metų bendravo su partneriais Vokietijoje. Prisimena laikus, kai į Lietuvą jie tonomis gabeno dėvėtus drabužius.
Ukmergiškiams jų labai reikėjo, laukdavo, prašydavo. Tačiau per kelis dešimtmečius laikai pasikeitė, o drabužiai tapo beverčiais.
J.Stankaitienė pasakojo, kad iš tekstilės paklausiausia yra nebent patalai, rankšluosčiai, patalynės komplektai. Tačiau pati laukiamiausia parama šiandien – maisto produktai.
Taip pat priminė, kad antklodes, lovatieses, megztinius noriai priima gyvūnų prieglaudos – naudoja keturkojų guoliams patiesti.
Neša prastus
Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Dalia Unikienė pritaria, kad žmonės tikrai gyvena gerai – prastų drabužių niekam nebereikia.
O būtent tokių ir atnešama daugiausiai. Pavyzdžiui, kelnės su viena klešne, seni, purvini, skylėti apatiniai, visiškai nudėvėti batai. Kam jų gali prireikti? O juk tokius daiktus jų darbuotojai turi išrūšiuoti, nereikalingus išmesti.
Anksčiau buvo sutarę, kad netinkamus nešioti drabužius veš gyvūnų prieglaudai – jie mielai priimdavo.
Organizacijos vadovė pastebi, kad tie, kas atveždavo daiktus, visada tvirtindavo, kad jie geri – turbūt kiek-vienas savaip supranta tą gerumą.
Sumanymo atsisakė
Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Sigita Bakanauskienė pasakojo, kad kurį laiką – daugiau kaip metus – jų centre buvo priimami dėvėti drabužiai.
Tam buvo numatyta atskira vieta įstaigos koridoriuje. Visi norintieji drabužius ten galėjo palikti, o kam reikia – jų pasirinkti.
Iš pradžių buvo patenkinti ir tie, kurie norėjo palikti, ir kurie norėjo pasiimti. Tačiau nuo šių metų pradžios šiuos savotiškus mainus teko nutraukti. Taip nutiko, nes žmonės į jų centrą pradėjo vežti ne tik drabužius, bet ir niekam netinkamus skudurus. „Pas mus padarė šiukšlyną“, – sakė direktorė. Pasakojo, kad sukontroliuoti to neįmanoma, juk papildomo rūšiuotojo etato nėra, o be to, kur paskui dėti nereikalingus drabužius, kurių niekas nepaima.
„Šiuo metu priimame tik vaikiškus tvarkingus drabužėlius. Socialinės darbuotojos juos išdalija šeimoms“, – pasakojo direktorė.
Bendraudama su kitų rajonų kolegomis įsitikino, kad panaši situacija ir kituose rajonuose. Kolegos dalijosi patirtimi, kad panašią veiklą tenka nutraukti dėl žmonių neatsakingumo.
Konteinerių nestatys
UAB „VAATC“ projektų vadovė Regina Janutėnienė informavo, kad tekstilės konteinerių statyti nesiruošiama, nes veikimas šioje srityje jų įmonei nepriskirtas.
„Pradėjome tekstilės priėmimą (švarių, tvarkingų, dalijimuisi tinkamų viršutinių drabužių) kai kuriose dalijimosi daiktais stotelėse „Dėk’ui“. Jei ši iniciatyva pasiteisins priimsime ir Ukmergės stotelėje „Dėk’ui“, – savo atsakyme rašė R. Janutėnienė.
Reklama: sportinės kelnės vyrams
