Šeštadienį Deltuvos miestelis virto tikrų tikriausiu mūšio lauku. Čia surengta
me tarptautiniame gyvosios karo istorijos festivalyje vėl atkartotas pran-
cūzų ir rusų kariuomenių susirėmimas, įvykęs ties Deltuva 1812 metų vasarą.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Deltuvos miestelyje grūmėsi kariškiai.
Deltuvos mūšio, dar vadinamo Vilkmergės mūšiu, inscenizacija karo istori-
jos klubų narių iniciatyva rengiama nuo 1998 metų. Stebėti atvaizduotą 19-ojo
amžiaus pradžios Prancūzijos ir Rusijos kariūnų kovą buvo galima jau devin-
tą kartą. Pirmieji, sukvietę smalsuolius į panašų renginį, buvo kauniečiai ka-
ro istorijos entuziastai. Pastaraisiais metais mūšį organizuoja Ukmergės ka-
ro istorijos klubo – „1-o LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimento“ nariai.
Šiemet į Deltuvą atvyko rekordinis kariškiais tapusių aistruolių skaičius – kau-
tynėse dalyvavo 17-os klubų atstovai. Sulaukta svečių iš Baltarusijos, Latvi-
jos, Lenkijos, kartu su ukmergiškiais mūšyje dalyvavo Klaipėdos, Kauno, Anykš-
čių klubų nariai. Suvažiavę renginio išvakarėse, įsirengę savo stovyklas ir jo-
se įsikūrę, pulkai aptarinėjo būsimos kovos planą, ruošė ginklus, padedami ža-
viųjų markitančių gaminosi kvapnią žirnienę ir kaupė jėgas prieš susirėmimą.
Mūšio stebėtojai galėjo apžiūrėti stovyklas ir susipažinti su autentiška ka-
reivių buitimi.
Apie valandą trukusią kovą lydėjo griausmingi šūviai, karingai nusiteiku-
sių aktorių riksmai, sužeistųjų aimanos. Mūšį komentavo ir žiūrovus su is-
toriniais faktais supažindino karo istorikas iš Kauno Jonas Vaičenonis.
Anot jo, Prancūzijos ir Rusijos karo metu ties Deltuva įvykusios kautynės – vienas
iš rimtesnių susirėmimų, kada nors buvusių Lietuvos žemėj. 1812 metų birželio
28 dieną Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto vadovaujama ka-
riuomenė susikovė su rusų kariškiais. Šie imperatoriaus įsakymu turėję būti
sunaikinti, tačiau rusams pavyko sėkmingai suplanuoti savo pagrindinių pajė-
gų atsitraukimą ir persikelti per Šventosios upę.
Praeitį atkartojusio renginio stebėtojai iš arti pamatė to meto kariūnų drabu-
žius, ginklus, sužinojo apie skirtingus kovos veiksmus ir taktiką. Mūšio lauke, kaip
ir anuomet, degė pastatyti šiaudiniai nameliai, o nuo ore tvyrančių parako dūmų
akis šluostėsi ir žiūrovai, ir kovoję vyrai, ir vandens atsigaivinti jiems nešusios mar-
kitantės.
Pasibaigus kovai, kariškiai, plojimais sveikinami žiūrovų, skubėjo nusimes-
ti įspūdingus apdarus ir pailsėti. Pasivaišinti gardžiais naminiais gėrimais fest-i
valio dalyvius kvietė iš kitų miestelių suvažiavusios šeimininkės, pageidavu-
sieji ragavo kulinarinio paveldo gaminių. Iš į Deltuvą suvažiavusių rajono
amatininkų buvo galima pasimokyti ir išbandyti žvakių liejimo, vilnos vėli-
mo amatų, skulptoriaus darbo paslapčių.