Deltuvoje – istorinių mūšių vaizdai

Autorius Vilma Nemunaitienė
Deltuvoje – istorinių mūšių vaizdai / Mūšio įkarštyje. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Deltuvos miestelyje šeštadienį vyko teatralizuotos kovos Deltuvos (Vilkmergės) mūšiui paminėti. Griaudint patrankų šūviams, žiūrovų akyse atgijo imperatoriaus Napoleono Bonaparto vadovaujamos Prancūzijos kariuomenės kartu su vietiniais pagalbininkais ir caro Aleksandro I-ojo kariuomenių susirėmimas.

Deltuvos, dar vadinamo Vilkmergės, mūšis įvyko 1812 m. birželio 28 d. Istorijoje jis svarbus, nes Napoleono armija patyrė vieną iš pirmųjų savo pralaimėjimų. Be to, tai vienintelis Napoleono armijos mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Jis truko apie dvi valandas, o po pralaimėtų kautynių prancūzai atsitraukė į Ukmergę.

Šiame mūšyje per abi puses iš viso susikovė apie 15 000 karių. Bendrą kautynių vaizdą drobėje yra atvaizdavęs prancūzų dailininkas.

1998 m. Deltuvoje buvo pastatytas šią istorinę vietą pažymintis Prancūzijos ir Rusijos vėliavų spalvomis išmargintas obeliskas.

Tais pačiais metais – lygiai prieš dvidešimtmetį – įvyko ir pirmasis teatralizuotas Deltuvos mūšis. Vėliau jis pradėtas rengti kas dvejus metus – dabar organizuotas penkioliktą kartą.

Čia kaskart suvažiuoja kariai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos, vilkintys spalvingomis to meto uniformomis, ginkluoti titnaginiais šautuvais ir kardais.

Entuziastai iš Lietuvos klubų bei minėtų užsienio šalių Deltuvoje susirinko ir šiemet. Kovėsi apie 80 dalyvių, priklausančių įvairiems istorijos klubams. Akį traukė išsipusčiusios markitantės, griaudėjo patrankos, liepsnojo laužai. Tiesa, raitosios artilerijos nesimatė.

Gausiai susirinkusiems žiūrovams mūšio eigą komentavo istorikas Valdas Rakutis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.

Šeštadienį Deltuvoje žiūrovams siūlyta ir daug kitokių atrakcijų.

Visą pusdienį miestelyje vyko paskaitos, edukacijos, įvairios pramogos, orientacinės varžybos, Lietuvos regionų tautinių kostiumų pristatymas.

Šventė prasidėjo vidurdienį atidarymą skelbiančiu patrankos šūviu ir karo stovyklos vartų atkėlimu lankytojams, informacinio stendo pristatymu.

Šventės paradas žygiavo prie obelisko, kur pagerbti žuvusieji šiose kovose.

Vlado Šlaito viešoji biblioteka pristatė knygų parodą „Napoleonas ir jo epocha“, klubas „Juodasis rikis“ surengė šachmatų čempionatą.

Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lina Baublienė pakvietė visus aukcione įsigyti įvairių senovinių buityje ir ūkyje naudotų daiktų.

Vienas iš mūšio inscenizacijos organizatorių, Ukmergės karo istorijos klubo „1-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“ narys Julius Zareckas neslėpė nusivylimo, kad teatralizuotas mūšis atrodė prasčiau nei tikėtasi – lauko plotas šiemet padidintas dvigubai, o dalyvių atvyko mažiau nei laukta. Raiti mūšyje turėję dalyvauti svečiai iš Rusijos dėl tam tikrų problemų į jį pavėlavo, atvyko renginiui jau pasibaigus.

J. Zareckas sako, kad prisišaukti dalyvių ir tradicinį tarptautinį renginį organizuoti lengviau kasmet, o ne kas dvejus metus, kaip dabar.

Priežastis ta, kad mūšių inscenizacijos populiarėja – Lietuvoje ir užsienyje jos rengiamos dažniau, tad klubų nariai jau svarsto, kurį pasirinkti…

Tikisi, kad renginys taps kasmetiniu, o kitąmet pavyks įgyvendinti visus sumanymus.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *