Deltuvos seniūnijoje įsikūrusiame Genovaitės Sakalauskienės ekologiniame ūkyje vyko renginys „Ekologiško maisto puota“. Jame diskutuota apie klimato kaitos iššūkius, ekologinio ūkininkavimo aktualijas bei ekologiško maisto kultūros pokyčius Lietuvoje.
Renginys, kurį organizavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, vyko rugsėjo 23-iąją, kai buvo minima Europos ekologinio žemės ūkio diena.
Asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius įteikė apdovanojimą, skirtą Ukmergės rajono savivaldybei už indėlį į ekologišką maitinimą mūsų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Mūsų rajono lopšeliai-darželiai jau ne vienus metus vaikus maitina ekologiškais produktais.
M. Petkevičius apžvelgė šalies ekologinio ūkininkavimo aktualijas.
Į renginį susirinko ūkininkai iš visos šalies. Savo patirtimi su jais dalijosi ūkio šeimininkė G. Sakalauskienė, puoselėjanti daržovių, uogų ir vaisių ūkį, Kristina Kazlauskaitė, laikanti paukščių ūkį, Laimonas Galvonas, užsiimantis bitininkyste, Gintautas Žebelys, turintis kanapių ūkį.
Pranešimus skaitė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai. Apie ekologišką maistą kintančiame pasaulyje pastebėjimais dalijosi Almantas Liorentas. Jurgita Naujokaitytė kalbėjo apie ES šalių veiklą, nukreiptą į ekologiško maisto gamybos ir vartojimo skatinimą.
Eglė Vičiuvienė, atstovaujanti Baltijos aplinkos forumui, kalbėjo apie maisto auginimą gamtai ir klimatui palankiu būdu.
Apie ūkininkavimo iššūkius klimato kaitos kontekste pasakojo klimatologė daktarė Audronė Galvonaitė. Pasak jos, orų pokyčiai – sausros, audros ir kiti reiškiniai – tai ne klimato kaita, o pasikeitusio klimato padariniai. Daktarė pabrėžė, kad klimato kaitą iššaukė žmonės savo žalinga veikla, kurios net nutraukus poveikis jaustųsi dar ne vieną dešimtmetį. Kadangi visiškas veiklos nutraukimas neįmanomas, bent jau siektina, kad žala aplinkai būtų kuo mažesnė.
Kaip keičiasi maisto vartojimo kultūra Lietuvoje įžvalgomis dalijosi restoranų ir kavinių atstovai. Pasidžiaugta, kad žmonės tampa labiau sąmoningais – vis dažniau ieško ekologiškų produktų.
Toks renginys, inicijuotas Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, Ukmergės rajone, G. Sakalauskienės ūkyje, vyko antrą kartą.
„Matyt, naudinga. Jei atvažiuoja iš visos Lietuvos, tikriausiai mato prasmę“, – kalbėjo ūkininkė. Pasiteiravus, kokie pagrindiniai iššūkiai šiuo metu lydi ūkininkus, pabrėžė galinti kalbėti tik apie uogų ir daržovių augintojų sektoriaus problemas, mat skirtingi sektoriai sprendžia skirtingus klausimus.
Jai pačiai didžiausias iššūkis yra užauginti produkciją. Dėl pasikeitusių klimato sąlygų – sausrų, kaitrų, keletą metų iš eilės užklumpančių pavasarinių šalnų ir kitų reiškinių – auginti daržoves, vaisius, uogas tampa vis sunkiau.
Pasak G. Sakalauskienės, švariai, ekologiškai auginant, nuostoliai kasmet didėja, o užauginamos produkcijos kiekiai mažėja. Tai turi įtakos ir kainoms, tačiau nemano, jog kaina yra problema, nes brangsta ir chemizuotų ūkių produkcija.
Pasidžiaugė, kad pardavimai didėja, tik pasiūla per maža, nes ekologinis ūkininkavimas reikalauja daug sunkaus darbo ir labai didelių investicijų. „Vien rankų darbu neužauginsi, reikalingos drėkinimo ir kitos sistemos, kurios brangiai kainuoja“, – dalijosi patirtimi ūkininkė. Pažymėjo, kad jaunimui sunku pradėti ūkininkauti nuo nulio, o paramos sąlygos nėra palankios.
Renginio dalyviai vaišinti ekologiškais pietumis – moliūgų sriuba ir antruoju patiekalu, kuriuos paruošė šefas Vytautas Burba.
Vyko ekologiškos produkcijos turgelis. Apsilankiusieji renginyje turėjo galimybę susipažinti su tokios produkcijos gamintojais, paragauti ir įsigyti jų produktų. Račickų šeimos kepykla „Du medu“ iš Prienų rajono surengė ekologiškų tortų degustaciją.
Tautodailininkė Rasa Laskauskienė su pagalbininkėmis „išaudė“ augalų kilimą, kuris tapo meniniu renginio akcentu.
