Istorikai Deltuvos žemę svarbia vadina ne vien dėl čia prieš 200 metų įvykusio garsaus mūšio. Miestelio vardas siejamas ir su Lietuvos kariuomenės artilerijos gimimu.
Autorės nuotr. Istorinio mūšio vietoje žuvusių karių atminimą pagerbė rajono meras V. Paknys (dešinėje) ir Rusijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vadovas A. Mamajevas.
Tai primena reikšmingi istoriniai objektai, prie kurių surengtose iškilmėse šeštadienį dalyvavo garbūs svečiai – tarptautinio gyvosios istorijos festivalio dalyviai.
Senuosiuose Lietuvos žemėlapiuose Deltuva atsirado pirmiau už Vilnių ar Ukmergę. 10-ame amžiuje įkurta Julijono Dausprungo, ji nuo seno garsėjo savo kunigaikščiais.
Šie ir kiti faktai priminti šeštadienį į tradicinį renginį, skirtą paminėti Deltuvos mūšiui, gausiai susirinkusiems deltuviškiams, miestelio svečiams.
Renginyje dalyvavo rajono savivaldybės vadovai, Seimo narys Kazys Grybauskas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vadovas Aleksandras Mamajevas, pulkininkas Sergejus Sazonovas – karo, karinių oro ir jūrų pajėgų atašė, kiti garbūs svečiai.
Iškilmės prasidėjo prie senosios Deltuvos klebonijos. 1919 m. kovo 29 d. į šiame pastate įsikūrusį bolševikų kariuomenės dalinio štabą buvo iššautas pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės artilerijos sviedinys. Jis įstrigo pastato sienoje ir sukėlė priešų paniką: šie suprato, jog ir Lietuva turi kariuomenę. Sviedinys paliko ir šiandien pastato sienoje matomą žymę.
Apie tai nuo šiol primins šeštadienį atidengta memorialinė lenta, skirta pirmajam Lietuvos kariuomenės artilerijos šūviui įamžinti. Susirinkusiesiems apie šios idėjos įgyvendinimą pasakojo savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas. Kad ant kariuomenės istorijai svarbaus pastato atsirado memorialinė lenta, jis dėkingas Krašto apsaugos ministerijai, kuri parėmė Ukmergės karo istorijos klubo pateiktą projektą.
19–20 amžių sandūroje pastatyta klebonija buvo iš dalies rekonstruota: pakeistas stogas, nauji langai. Anot Deltuvos seniūno Salvijaus Stimburio, į tuometinį bolševikų štabą iššautam sviediniui nesprogus, šiandien Deltuva turi istorinį pastatą.
Išsakyti Lietuvos kariuomenės Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadovybės sveikinimai. Juos perdavė kapitonas Raimondas Kalinauskas, laikinai einantis Bataliono štabo viršininko pareigas. Apie saugomą sviedinį kalbėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vyr. muziejininkas Edvinas Vaidotas.
Iškilmės tęsėsi prie miestelio pakrašty esančio memorialinio obelisko, skirto Vilkmergės (Deltuvos) mūšiui atminti. 1998 m. pastatytas obeliskas buvo atnaujintas, sutvarkyta aplinka. Už tai rajono vadovai dėkingi Karo paveldo institutui.
Apie Deltuvos žemių ir mūšio reikšmę kalbėjo meras V. Paknys, svečiai iš Rusijos ambasados. Pagerbiant mūšyje žuvusių karių – rusų ir prancūzų – atminimą, šioje vietoje padėta gėlių.
Vėliau festivalio dalyviai pakviesti stebėti inscenizuotą Deltuvos mūšį, kuris atgimė jau dvyliktą kartą. Mūšio lauke, griaudžiant šūviams ir liepsnojant priešų stovykloms, „kovojo“ Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos karo istorijos klubų kariūnai. Pasak organizatorių, šiemet sulaukta apie pusantro šimto mūšio dalyvių.
Deltuvos mūšis vyko 1812 m. birželio 28-ąją. Šalia dabartinių Deltuvos kapinių, Žalgirio kaimo slėnyje, susirėmė besitraukiančios Rusijos caro Aleksandro 1-ojo kariuomenė ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto armija. Po kovos, trukusios šešiolika valandų, mūšis ties Deltuva baigėsi. Anot istorikų, sunkiai, tačiau mūšį laimėjo rusų kariai. Tai – vienas pirmųjų garsiojo galingos prancūzų armijos karvedžio pralaimėjimų.
Žiūrovai taip pat buvo kviečiami pasidairyti po prekeivių palapines, išbandyti kariūnų ginklus, apžiūrėti jų stovyklas. Publiką renginio metu linksmino Valų kaimo armonikininkai Albinas Tamošiūnas ir Romas Kavoliūnas.
Autorė: Vaidotė ŠANTARIENĖ
Daugiau nuotraukų kaip visad galite rasti mūsų facebook profilyje!