Del­tu­vo­je griau­dė­jo mū­šis

Šeš­ta­die­nį Del­tu­vo­je lai­ko ra­tas pa­si­su­ko be­veik 200 me­tų at­gal. Čia poš­kė­jo pa­tran­kos, žvan­gė­jo kar­dai, griau­dė­jo šū­viai, ka­ri­nin­kų ko­man­dos ir su­žeis­tų­jų ai­ma­nos. Mies­te­lis mar­ga­vo is­to­ri­nė­mis ka­rių uni­for­mo­mis ir se­no­vi­nė­mis mar­kitan­čių suk­ne­lė­mis. Taip bu­vo pri­si­min­tas ir pa­mi­nė­tas Del­tu­vos mū­šis.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Se­nuo­se Lie­tu­vos že­mė­la­piuo­se nė­ra pa­žy­mė­ti nei Uk­mer­gė, nei Vil­nius, bet juo­se yra Del­tu­va, gar­si Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ku­ni­gaikš­čiais ir Del­tu­vos mū­šiu, vy­ku­siu 1812 me­tų bir­že­lio 28 d.

Mū­šy­je – tik­ri gin­klai, pra­kai­tas ir ko­vi­nė dva­sia.

Mū­šį pra­dė­jo pa­tran­kos šū­vis.
Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

Tik­ra­sis Del­tu­vos mū­šis įvy­ko ša­lia da­bar­ti­nių mies­te­lio ka­pi­nių, Žal­gi­rio kai­mo slė­ny­je. Čia su­si­rė­mė be­si­trau­kian­čios Ru­si­jos ka­riuo­me­nės pės­ti­nin­kų kor­pu­sas ir puo­lan­čios Pran­cū­zi­jos ar­mi­jos ka­riai. Ru­sų ka­riai mū­šį lai­mė­jo ir sėk­min­gai pri­si­jun­gė prie pa­grin­di­nių at­si­trau­kian­čios ar­mi­jos pa­jė­gų.

Vie­nas iš ren­gi­nio ini­cia­to­rių, ins­ce­ni­zuo­to Del­tu­vos mū­šio ko­men­ta­to­rius, Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ar­vy­das Po­ciū­nas pa­sa­ko­jo prieš vie­nuo­li­ka me­tų ieš­ko­jęs tiks­lios Del­tu­vos mū­šio vie­tos. Ben­dra­vęs su vie­ti­niais gy­ven­to­jais ir bū­tent iš jų pa­sa­ko­ji­mų iš­gir­dęs, ku­rio­je vie­to­je vy­ko is­to­ri­nės kau­ty­nės.

1998 me­tais pa­sta­ty­tas obe­lis­kas, žy­min­tis 1812 me­tų mū­šio vie­tą. Nuo ta­da Del­tu­vo­je kas­met ar kas ant­rus me­tus lai­ko ra­tas pa­si­su­ka ir bent ke­lioms va­lan­doms grįž­ta­me į mū­sų pro­tė­vių epo­chą.

Šeš­ta­die­nį į Uk­mer­gę su­si­rin­ko Ka­ro is­to­ri­jos klu­bai iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Lat­vi­jos ir Bal­ta­ru­si­jos. Tra­di­ciš­kai ren­gi­nį jie pra­dė­jo žy­giuo­da­mi Uk­mer­gės gat­vė­mis. Prie Lais­vės pa­min­klo vy­ko šven­ti­nės iš­kil­mės, pa­gerb­ti ka­dais žu­vę ka­riai.

Pas­kui veiks­mas per­si­kė­lė į Del­tu­vą. Žiū­ro­vų aky­se bu­vo at­gai­vin­tas Pran­cū­zi­jos im­pe­ra­to­riaus Na­po­le­o­no Bo­na­par­to ir Ru­si­jos ca­ro Alek­san­dro I-ojo ka­riuo­me­nių su­si­rė­mi­mas, vy­kęs bū­tent šio­je vie­to­je 1812 me­tų bir­že­lio 28-ąją.

Maž­daug va­lan­dą žiū­ro­vai ste­bė­jo mū­šį, ka­dai­se tru­ku­sį net 16 va­lan­dų. Griau­dė­jo pa­tran­kos, šau­tu­vų sal­vės, že­mę try­pė ka­va­le­ri­jos žir­gai, žvan­gė­jo dur­tu­vai, ai­dė­jo ka­ro būg­nai ir ko­vai įkve­pian­čios dai­nos.

Po mū­šio vy­ko gy­vo­sios is­to­ri­jos pa­mo­kos, ka­ri­nės sto­vyk­los ap­žiū­ra. Žiū­ro­vai su­si­rin­ko prie ka­riū­nų pa­la­pi­nių, ap­žiū­ri­nė­jo jų amu­ni­ci­ją, gin­klus, jo­di­nė­jo žir­gais, fo­to­gra­fa­vo­si, ga­lė­jo nu­si­pirk­ti klu­bie­čių pa­ga­min­tų odi­nių ger­tu­vių, na­gi­nių ir ki­to­kių is­to­ri­ne dva­sia al­suo­jan­čių daik­tų.

Te­at­ra­li­zuo­ta ko­va šie­met ren­gia­ma jau aš­tun­tą kar­tą. Pa­grin­di­niai ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai – Uk­mer­gės ka­ro is­to­ri­jos klu­bas „1-as LDK Di­džio­sios Buo­žės pės­ti­nin­kų re­gi­men­tas”.

Sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Ju­lius Za­rec­kas pa­sa­ko­jo, kad šie­met į ren­gi­nį at­vy­ko apie 120 žmo­nių iš try­li­kos ka­ro is­to­ri­jos klu­bų.

Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas A. Po­ciū­nas sa­ko, kad mū­šio ins­ce­ni­za­ci­ja Del­tu­vo­je šie­met pa­sie­kė ypač aukš­tą ly­gį. Tai tik­rai rim­tas, įspū­din­gas pa­si­ro­dy­mas, su­trau­kęs mi­nias žiū­ro­vų.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, eko­no­mi­nis sun­kme­tis ne pa­ken­kė, o at­virkš­čiai – pa­si­tar­na­vo šiam ren­gi­niui. To­kios ins­ce­ni­za­ci­jos la­bai po­pu­lia­rios Eu­ro­po­je. Įvai­riuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­se va­sa­rą jos vyks­ta be­veik kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį. Lie­tu­vos ka­ry­bos klu­bai taip pat kvie­čia­mi juo­se da­ly­vau­ti. Ta­čiau šie­met vyk­ti į už­sie­nio ša­lis dau­ge­liui – per bran­gus ma­lo­nu­mas, tad pa­si­ren­ka­mos sa­vo ša­ly­je vyks­tan­čios šven­tės.