Šešiolikmetis taujėniškis Rokas Galvonas – pirmasis ukmergiškis, kuris būdamas moksleivis kuria savo verslą. Tačiau kad pomėgį gaminti maistą galėtų paversti verslu, moksleiviui prireikė teismo leidimo.
Jaunajam kulinarui į teismą teko kreiptis, kad, dar nesulaukęs pilnametystės, galėtų steigti savo įmonę. Tokiu atveju būtina kreiptis dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu – emancipacijos. Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos institucijų, rūpintojo ar paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu, jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.
„Susižinojau, kokius dokumentus reikia pateikti, turėjau nurodyti, kodėl noriu, kam man to reikia. Kokia yra priežastis – tai buvo svarbiausia, ką turėjau argumentuoti, – pasakojo Rokas. – Susirinkau gal 6–7 charakteristikas iš bendruomenių, įvairių įstaigų vadovų – tų, su kuo esu bendravęs ruošiant jiems vaišių užsakymus.“
Kad būtų parengta byla, jis kreipėsi į advokatę Dalią Dudėnienę. Ukmergės rajono apylinkės teisme neseniai įvykusiame posėdyje buvo priimtas sprendimas R. Galvoną pripažinti emancipuotu. Tai jaunuoliui atvėrė kelius įgyvendinti savo tikslus.
Pats taujėniškis savo veikla įvardija maisto gamybą ir ruošimą furšetams, banketams. Šiame versle sako dirbantis kartu su mama Elena. „Dirbam turėdami verslo liudijimus, todėl negalim samdyti jokių darbuotojų. Kadangi norim plėstis, atidaryti didesnę virtuvę – reikia įkurti individualią įmonę. Todėl viso to ir ėmiausi“, – pasakojo jis.
Roką, tik dar gerokai mažesnį, bei jo ponį su puošniu vežimaičiu ukmergiškiai puikiai prisimena iš Miesto švenčių, kitų rajono renginių. Gerai jis žinomas ir Kaziuko mugėse. Mat ir vaikas būdamas jau kurdavo keramikos darbus, savo gamintas švilpynes, paukštukus, kitus suvenyrus pristatydavo parodose, parduodavo mugėse. Kaip ir paties keptus sausainius.
„Savo darbelių, kaip ir anksčiau, dar nuvežu į Kaziuko mugę, tik laiko tam vis mažiau. Veiklų turiu daug ir stengiuosi visur suspėt. Tačiau virtuvė man už viską svarbiausia“, – šypsosi šešiolikmetis. Be maisto gamybos, patiekalų pristatymų ruošimo vardija ne tik daržininkystę ar kaimiškų gėrybių auginimą: „Ir šiltnamis mano prižiūrimas. Kalėdoms antis auginu, pjaunu ir pats ruošiu kalėdines vaišes, kūčiukus kepu.“
Nė nebeatsimenantis, iš kur tas potraukis gaminti: „Virtuvėje aš – nuo pat mažos vaikystės. Močiutė pasakojo, kad nuo 4 metų atsinešdavau kibiriuką bulvių skusti. O senelis sakydavo – neduokit vaikui, aš ir kiaulę nušersiu, kiek jis tų bulvių sugadina…“ Beje, tikina nuo mažens mokėjęs kepti įvairius kepinius: „Tortai, pyragai, keksiukai, sausainiai – būtent nuo tokių užsakymų ir pradėjau. Vėliau tobulėjau, ir dabar galiu pasiūlyti pačių įvairiausių patiekalų.“
Taujėniškis šiemet baigia 10 klasių, liepą jam sueis septyniolika. Rokas net ir nesvarsto kitaip: savo studijas jis sies tik su kulinarija.
