Daugiabučių namų bendrijos – užprogramuotos nesutarimų bombos. Jų pirmininkai – konservatyvių pažiūrų, o gyventojai – ambicingi burbekliai? Nuo 18 metų daugiabučio namo bendrijos pirmininku tapęs ukmergiškis V. Raugalas taip nemano ir tiki, kad bendrijose įmanoma rasti bendrų sprendimų.
A. Smetonos gatvėje, 6A name, butą turinti Laimutė papasakojo istoriją, kuri puikiai suprantama daugeliui daugiabučių namų gyventojų. Kalbama apie jų kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Ją gyventojai yra sutarę didinti ir rekonstruoti.
Iš gyventojų už tai renkamas mokestis. Tačiau nei buto savininkė, nei jos bute šiuo metu gyvenanti dukra automobilio neturi ir aikštelė, sako, joms visai nereikalinga. „Nesiruošiu įrenginėti aikštelės kitiems. Man užtenka ir tokios, kokia yra dabar“, – sako moteris.
Nepaisant to, pasak jos, pinigai už šiuos darbus „prievartaujami“. Iš savo bendrijos buhalterio neseniai sužinojo, kad yra skolinga būtent už aikštelę. Taip nutiko, nes jos sumokėti komunaliniai mokesčiai buvo perkelti į kitą buhalterinę eilutę – aikštelės rinkliavai. O dabar jau fiksuojama skola už komunalinius mokesčius, renkamus bendrijoje.
Moteris konsultavosi su advokatais, kurie patikino, kad už aikštelės įrengimą pinigai negali būti prievarta renkami iš žmonių, neturinčių automobilio.
Privalo laikytis įstatymų
Minėtame name buhalteriją tvarkantis Valdas Raugalas pasakojo puikiai žinantis ne tik šią situaciją, bet ir daugelį daugiabučių namų gyventojams pažįstamų bėdų. Ir ne atsitiktinai. Pats jis dar būdamas 18 metų buvo išrinktas vadovauti daugiabučio namo bendrijai. Šiuo metu jis vadovauja buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei „Valfinsta“, taip pat yra Jaunimo gatvės 3 namo bendrijos pirmininkas. Buhalterinius dokumentus kaip samdomas asmuo tvarko bemaž dešimtyje Ukmergės daugiabučių namų bendrijų. Taigi, turi pakankamai patirties ir kaip buhalteris, ir kaip įmonės vadovas ar bendrijos pirmininkas.
V. Raugalas pažymėjo, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą gyventojų daugumos priimti sprendimai galioja visiems to namo butų savininkams.
Ši tvarka galioja ir renovuojant namą, ir panaudojant kaupiamąsias lėšas namo tvarkymui ar aplinkos tvarkymo darbams. Taip pat ir aikštelių įrengimui bei priežiūrai.
V. Raugalas pasakojo, kad įrengiant aikšteles ir renkant pinigus šiam tikslui neturintieji automobilių kartais prieštarauja rinkliavai. Tačiau paprastai žmonės įtikinami, kad privalo laikytis įstatymų, kurie visiems yra vienodi.
Išimtis nusako ženklas
Išimtis, pasak pašnekovo, – aikštelės, kuriose planuojama pastatyti ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“. Tokiu atveju automobilius šioje zonoje statantiems gyventojams išduodami specialieji leidimai.
Tokia aikštelė dabar numatyta Dariaus ir Girėno gatvės viename kieme. Čia gyventojai susirinkime sutarė, kad tie, kurie turi automobilius ir kuriems reikės specialiųjų leidimų, prie aikštelės įrengimo prisidės didesne suma. Visi kiti – mažesne. Tačiau vis tiek – prisidės.
Šalia A. Smetonos g. 6A namo, apie kurį ir pasakojo jo gyventoja, aikštelėje nenumatoma statyti tokio ženklo, todėl, pasak pašnekovo, prisidėti visi privalo vienodai. Be to, reikia pažymėti, kad aikštelės tvarkymo darbai buvo atlikti prieš metus.
Ukmergėje tikrai yra atvejų, kai susirinkimuose daugumos valia priimami sprendimai, kad prie aikštelių įrengimo automobilių neturintys asmenys prisideda mažesne suma nei juos turintys.
V. Raugalo įsitikinimu, tai neteisingas sprendimas. Juk žmogus ateityje parduos butą, o naujas šeimininkas naudosis kitų sukurtu patogumu.
Skolų išvengia
V. Raugalas taip pat pasakojo apie skolas, kurios kaupiasi namų bendrijose, ir apie konkrečią skolą, apie kurią pasakojo į redakciją paskambinusi moteris.
„Skolos dengiamos pagal eiliškumą nuo pirmos skolos atsiradimo. Ta gyventoja anksčiau buvo atsiskaičiusi už komunalinius mokesčius ir nepateikė jokio rašto apie tai, į tą sumą neįeina rinkliava už aikštelę.
Dabar ankstesnė jos skola pasidengė, o ji liko skolinga už einamuosius komunalinius mokesčius“, – paaiškino pašnekovas.
Pasidomėjus, ar daugiabučiuose, kuriuose jis tvarko buhalteriją, bendrijoms pavyksta išvengti dėl gyventojų principų atsirandančių įsiskolinimų, V. Raugalas tikina, kad užsispyrėlius jam pavyksta įtikinti laikytis nustatytų tvarkų ir reikalavimų. Skolininkus nuo pat pradžių įspėja ir ragina įspėjamaisiais raštais.
Žinoma, yra išskirtinių atvejų, kai žmones prislegia asmeninės finansinės bėdos. Tuomet su skolininku sudaroma atskira sutartis ir gyventojas turi galimybę pamažu pagal sudarytą grafiką skolą mažinti.
Bendrija gali dėl skolų išieškojimo iš savo narių kreiptis į teismą. Tačiau V. Raugalas mano, kad iki to bendrijų pirmininkams geriau neprieiti, o problemas stengtis spręsti taikiai.
Pirmininkais tampa nenoriai
V. Raugalas pastebi: bendrijoms pirmininkus išsirinkti yra labai nelengva – gyventojai nenori prisiimti tokios atsakomybės. Dauguma bendrijų pirmininkų Ukmergėje – garbaus amžiaus žmonės. Susigaudyti šiandieniniuose finansiniuose ir teisiniuose reikaluose jiems nėra lengva. Todėl nenuostabu, kad iškyla įvairių sunkumų, nesutarimų, nesusipratimų ir baimių.
Būna – bijoma labai aršių kaimynų, skundikų, revizijų, patikrinimų. Bet pats jis įsitikinęs, kad bijoti tikrai neverta. Reikia imtis iniciatyvos, daryti šiuolaikiškus sprendimus ir tada gyventi daugiabutyje nebus jokia kančia.
Nebijo naujovių
Sako, kad namuose, kur jis tvarko buhalteriją, už suvartotą šaltą vandenį gyventojai tiesiogiai atsiskaito vandens tiekėjams. Kadangi nebereikia deklaruoti vandens, gyventojai turi galimybę rinkliavą susimokėti ir grynais pinigais, ir pavedimu į bendrijų sąskaitas.
Deja, yra bendrijų, kuriose „senoviškai“ mokesčiai renkami tik grynaisiais pinigais. Atsiradus galimybei už paslaugas atsiskaityti banke tuo naudojasi maždaug pusė gyventojų.
Už surinktas kaupiamąsias lėšas bendrijos atlieka įvairius namo remonto darbus. Jei namo neketinama artimoje ateityje renovuoti, dažnai siūloma tvirtinti blokinių pastatų sienas, keičiami vamzdynai, laiptinių langai ir durys.
Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – aikštelės prie A. Smetonos gatvės 6A namo, – V. Raugalas pasakojo, kad 2017 metais ji buvo didinama, užpilta žvyro danga, iš gyventojų buvo renkama papildomai tik po 39 eurus. Visos kitos naudojamos buvo bendrijos sukauptos lėšos. Kitais metais numatoma aikštelę asfaltuoti. Tikimasi tai padaryti, kai bus asfaltuojama A. Smetonos gatvė – taip kainuos pigiau. Taip pat manoma, kad prie namo aikštelės asfaltavimo biudžeto lėšomis prisidės savivaldybė.
