Lietuvoje valstybiniuose miškuose daugiausia pasodinama spygliuočių medžių – eglių ir pušų.
Šių medynų yra daugiausiai ir šalyje, ir mūsų rajone.
Kadaise rajone gausiai žėlusius uosius pastaraisiais metais išguldė ligos. Apie tai papasakojo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio miškotvarkos inžinierius Ramūnas Jančiulevičius.
„Apskaita vedama remiantis duomenimis iš girininkijų, kurių ribos nebūtinai sutampa vien tik su mūsų rajonu. Nes, pavyzdžiui, Krikštėnų girininkijos didžioji dalis yra Širvintų rajone“, – sako jis.
Daugiau nei 40 proc. visų regioniniam padaliniui priklausančių miškų yra eglynai. Didžiausi jie Šešuolių ir Želvos girininkijose. Deltuvoje yra 30 proc. eglynų.
Pašilės girininkijoje daugiausia pušynų, Siesikų ir Taujėnų – beržynų, Siesikų ir Balelių – juodalksnynų, Taujėnų ir Krikštėnų – drebulynų. Ąžuolynų daugiausia Pašilės, uosynų – Želvos ir Siesikų, baltalksnynų – Želvos ir Deltuvos girininkijose.
„Liepynų daugiausia inventorizuota buvusioje Užulėnio girininkijoje, kuri prieš porą metų reorganizuota. Dabar – Taujėnų girininkija“, – sakė R. Jančiulevičius.
Taip pat papasakojo, kokie mūsų rajone yra botaniniai gamtos paveldo objektai. Tai – du ypatingi medžiai: Felinkos ąžuolas ir Lentvorų ąžuolas, abu yra Lyduokių seniūnijoje Želvos girininkijoje. „Titulų“ nusipelnė dėl savo amžiaus.
Yra ir dar keli objektai, kurie neįtraukti į oficialius sąrašus, bet verti juose būti. Tarp tokių – Kreivasis ąžuolas Šešuolių girininkijoje ir Keturkamienis ąžuolas Taujėnų girininkijoje.
Padalinio vyriausiojo miškininko Viliaus Palionio teigimu, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų mūsų rajono miškuose yra ir daugiau. „Liepynas mūsų regioniniame padalinyje yra tik vienas – apie 30 ha Vilniaus rajone, tačiau pačių liepų rajone yra nemažai.
Kadangi liepos reiklios dirvai, grynų liepynų Lietuvoje nedaug. Skelbiama, kad daugiausia jų auga Marijampolės, Ukmergės, Alytaus, Prienų, Širvintų, Pasvalio ir Kauno rajonuose.
Pasak R. Jančiulevičiaus, miškų apskaita tvarkoma kas dešimtmetį: „Kiekvienas sklypas apžiūrimas, vertinama viskas: medžio amžius, dirvožemio sąlygos, kiti parametrai. Kaip tik šiemet dar ir didelio miškotvarkos projekto darbai vyko. Apskaita susijusi ne tik su mūsų regionu, ją atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas. Darbo labai daug – 37 000 hektarų miškų. Tikimės, kad kitais metais turėsime atnaujintus apskaitos duomenis.“
„Per tuos dešimt metų labai pasikeičia atskiros rūšys, – pasakojo pašnekovas. – Ryškus pokytis dėl uosynų: nuo 1998 iki 2008 metų ypač sumažėjo šių miškų. Darėm ir mokslinį tyrimą. Taip nutiko ne dėl žmogaus, priežastis – ligos. Buvo ir daug perbrendusių minkštųjų lapuočių miškų, todėl drebulynų nemažai kirtom, o atkuriama vertingesniais medžiais – eglėmis, juodalksniais.“
