Miškotvarkininkai parengė Ukmergės valstybinių miškų tvarkymo projektą. Jame numatyti visi miškų tvarkymo bei jų priežiūros darbai dešimčiai metų į priekį.
„Ateinantį dešimtmetį daugiau dėmesio miškuose bus skiriama gamtotvarkai, gamtinės įvairovės apsaugai“, – „Ukmergės žinioms“ komentuodamas naują projektą pastebėjo Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės padalinio vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis.
Su projektu galėjo susipažinti ir visuomenė. Tam buvo skirta dvidešimt darbo dienų. Gruodžio 5-oji buvo paskutinė diena, kai ji galėjo pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus.
Užima trečdalį teritorijos
Miškai Ukmergės rajone užima trečdalį jo teritorijos. Dalis jų – valstybiniai, dalis – privatūs. Ukmergės valstybiniai miškai, kuriuos administruoja Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės padalinys, nusidriekia ir į Širvintų rajoną, užima nedideles Molėtų, Vilniaus bei Anykščių rajonų dalis. Iš viso jų – per 40 tūkst. ha.
Didžioji jų dalis – 34 tūkst. ha – yra ūkiniai, kuriuose miškas auginamas medienai, apie 1 tūkst. ha yra laukų ir vandenų apsaugos miškai, apie 4,5 tūkst. ha – draustinių bei rekreacijai skirti miškai.
Kirtimų apimtys nesikeis
Kaip informavo Ukmergės padalinio vyriausiasis miškininkas V. Palionis, projektuojamos miškų kirtimų ir atkūrimo apimtys ateinantį dešimtmetį nesikeis.
Šiek tiek mažiau numatoma kirsti pagrindiniais kirtimais, kurie vykdomi ūkiniuose miškuose, tačiau šiek tiek daugiau bus kertama ugdant mišką. Tad bendras kirtimų plotas liks toks pat, kaip buvo iki šiol – kasmet bus iškertama miško maždaug 2 tūkst. ha.
Panašiai bus pagaminama ir medienos – kasmet maždaug po 160 tūkst. kubinių metrų.
„Pagrindiniai kirtimai mažėja todėl, kad ir ūkiniuose miškuose randasi vis daugiau saugomų teritorijų“, – paaiškina padalinio vyriausiasis miškininkas. Jos, pasak miškininko, dygsta, kaip grybai po lietaus. Pavyzdžiui, vienais metais Želvos girininko pavaduotoju dirbęs entuziastingas paukščių stebėtojas Kęstutis Jarmalavičius Laumėnų miške aptiko net 11 saugomų paukščių – juodojo gandro, vištvanagio, didžiojo, mažojo erelio rėksnio, vapsvaėdžio lizdų. Kiekvienas paukštis, nelygu kokios jis rūšies, aplink savo lizdą apsibrėžia nuo 50 iki 200 metrų spinduliu neliečiamos teritorijos.
Panašiai nutinka pastebėjus ir saugomą augalų ar gyvūnų rūšį. Tos pačios Želvos girininkijos Medynų miške buvo pastebėtas raudonosios knygos vabalas – purpurinis plokščiavabalis. Jo buveinei taip pat atrėžta miško, kuriame ūkinė veikla nebebus vykdoma.
Iš viso ūkiniuose miškuose yra 6 rūšys saugomų teritorijų. Tai – miškų biosferos poligonas, paukščių, augalų, gyvūnų buveinėms svarbios teritorijos, kertinės miško buveinės, stebėjimo arba miško šeimininkų nuožiūra išskirtos teritorijos. Iš viso jos užima 45 proc. ūkinių miškų.
Vyraus eglės ir juodalksniai
Ateinantį dešimtmetį nesikeis ir atkuriamo miško plotas. Kiek bus jo iškertama, tiek atsodinama – maždaug po 450 ha kasmet.
Vyraujančiomis atsodinamo miško medžių rūšimis išliks eglės ir juodalksniai.
Tačiau ateityje mažiau bus sodinama ąžuolų. Kaip sakė padalinio vyriausiasis miškininkas, iki šiol kasmet būdavo pasodinama po 50 ha ąžuolynų. Tačiau auginti ąžuolus yra ganėtinai brangu. Visi jie miške turi būti už tvorų. Kitaip juos sugrauš žvėrys.
Šiuo metu miškų, kuriuose vyrauja ąžuolai, yra 1 147 ha. Tai sudaro 3,2 procento visų Ukmergės valstybinių miškų.
Praėjusį dešimtmetį ąžuolai nebuvo kertami. Ąžuolynų kirtimų nenumato ir naujasis miškotvarkos projektas.
Daugiau dėmesio gamtotvarkai
Apsauginiuose, draustinių ir rekreacijai skirtuose miškuose praeitą dešimtmetį ūkinė veikla buvo labai ribojama. Miškas čia buvo kertamas tik atrankiniu būdu ir ypatingais atvejais – kraštovaizdžio reikmėms arba atsiradus vėjovartoms ar dideliems ligos židiniams.
Taip šie miškai bus tvarkomi ir toliau.
Prie šių darbų miškininkams prisidės nauji: pievų šienavimas, nepageidaujamos – svetimų žemių – augmenijos šalinimas, kitokie su gamtotvarkos projektais susiję saugomų miškų priežiūros darbai.
Nauji rekreaciniai objektai
Skirtingai nei praėjusį dešimtmetį, miškuose nenumatyta naujų rekreacinių objektų statyba bei įranga. „Mes per daug jų jau pristatėme, tad dabar reikia prižiūrėti turimus“, – sakė Ukmergės padalinio vyriausiasis miškininkas.
Šiuo metu Ukmergės valstybiniuose miškuose yra 56 rekreacijos objektai.
Keisti gali tik stichija
Savo pastabas dėl valstybinių miškų tvarkymo pareikšti galėjo ir visuomenė, jos atstovai. Tačiau, kaip „Ukmergės žinias“ informavo V. Palionis, nei vietinis padalinys, nei Valstybinių miškų urėdija, nei projektą rengęs Miškotvarkos institutas pastabų ar pasiūlymų negavo.
Tad projektą suderinus su suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis įsakymu tvirtins Aplinkos ministerijos ministras, miškų kirtimo normas nutarimu – Vyriausybė.
Po to miškotvarkos projektas nebus keičiamas dešimt metų. Pakoreguoti jį galės nebent gamtos ar kokia kita netikėta stichija.
