Daugiabučių renovaciją stabdo ne tik gyventojų baimė paėmus paskolą dvidešimčiai metų tapti banko įkaitais. Gyventojai nerimauja, kad, apšiltinus namą, atsiranda termoso efektas, kenkiantis senoms pastato konstrukcijoms.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Renovuoti namai tikrai pagražėtų, bet „nepajaunėtų“.
Neseniai Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centre vyko seminaras „Daugiabučių namų atnaujinimas“. Jo metu buvo aptartos daugiabučių namų renovavimo galimybės, pristatyta naujoji daugiabučių namų atnaujinimo modernizavimo programa.
Seminare dalyvavo daugiabučių namų gyventojai, bendrijų pirmininkai, savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities būsto agentūros atstovai, kai kurių įmonių specialistai, bankininkai.
Renovuoti neskubame
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rolandas Janickas sako, kad šiuo metu daugiabučių renovacijos klausimas mūsų rajone – vienas iš strateginių. „Rajone daugiau kaip 300 daugiabučių. Dauguma jų „vyresni“ nei dvidešimties metų, susidėvėję. Kažkodėl butų savininkai galvoja, kad kažkas už juos turi atnaujinti jų būstus“, – sako pavaduotojas. Ukmergėje visai daugiabučio renovacijai dar nesiryžo nė vieno namo gyventojai.
Milijonai tampa dviženkliais skaičiais
Vilniaus apskrities būsto agentūros vyriausioji specialistė Lina Balčiūnienė supažindino su valstybės žadama parama renovuojamų namų savininkams, kuri šiuo metu siekia iki 15 procentų projekto kainos. Daugiabučius renovuoti apsisprendę gyventojai galės gauti lengvatines paskolas, kurių palūkanos – 3 procentai. Numatytos ir kitos lengvatos.
„Pagrindiniai daugiabučių renovacijos tikslai – didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti savininkų išlaidas“, – kalbėjo L. Balčiūnienė.
Ji vardino renovuotų namų privalumus, teikė konkrečius Vilniuje renovuotų daugiabučių pavyzdžius.
Anot pranešėjos, gyventojai be reikalo gąsdinasi didelėmis investicijomis atnaujinant būstus. Jos pranešime daugiabučio renovacijos sąmatos 1,3 milijono litų, išskaičiavus iš šios sumos valstybės paramą, likusią padalinus iš butų skaičiaus, tiesiog seminaro dalyvių akyse virto „niekingais“ 61 litu. Tik tiek tereikia sumokėti kiekvienam butui per mėnesį. Tuo tarpu mokestis už šildymą gerokai sumažėja, po renovacijos temperatūra butuose pakyla 3-4 laipsniais.
Pagražėja, bet nesutvirtėja
Iš daugiabučių namų gyventojų diskusijų paaiškėja, kad jie baiminasi ne tik tapti bankų įkaitais ir užkrauti paskolos naštą savo vaikams. Jie nerimauja, kad apšiltinus namo išorę jame natūraliai necirkuliuoja oras ir susidaro termoso efektas.
„Ar tikslinga šiltinti seną namą ir sudaryti termoso efektą? Iš renovuotų būstų gyventojų patirties žinome, kad po to tenka pertvarkyti ir kondicionavimo sistemą. Tai vėl papildomos išlaidos. Be to, pagražinus namą, jo konstrukcija nesutvirtėja“, – sako miesto bendruomenės pirmininkas Julius Kazėnas. Jis svarsto, ar ne protingiau būtų pasekti vokiečių, kurie senus daugiabučius griauna, o ant buvusių namų pamatų stato naujus, pavyzdžiu.
Mums – utopija
UAB Ukmergės butų ūkio direktorius Jonas Rinkevičius sutinka, kad apšiltinę pastatą vadinamojo termoso efekto neišvengsime. Tuo galima įsitikinti ne tik neseniai Dariaus ir Girėno gatvėje pastatytame naujajame daugiabutyje, bet ir plastikinius langus įsistačiusių gyventojų butuose, kur ant palangių net vizualiai matyti susidaręs vandens kondensatas, pelija sienos. „Gyventojai turi išmokti eksploatuoti apšiltintą namą. Būtina pravėrus langus vėdinti patalpas“, – sako jis.
Antra vertus, kol kas negalime sau leisti dairytis į Vokietiją ir sekti jos pavyzdžiu. Direktorius nemano, kad ir vokiečiai griauna namus ištisais kvartalais ir jų vietoje stato naujus. „Mūsų laikmečiu mintis griauti namus ir jų vietoje statyti naujus – absurdiška. Įsivaizduokit, jei reikėtų nugriauti visą Pivonijos mikrorajoną… Nors ir skamba gražiai, bet tai – utopija. Vien sugriauti daugiau kainuos, negu renovuoti“, – svarsto jis.
Direktorius įsitikinęs, kad kito kelio, kaip renovuoti senus dvidešimties ir daugiau metų daugiabučius, neturime. „Valstybinių institucijų siūlymai, nors ir kvepiantys reklama, – teisingi“, – mano J. Rinkevičius.
Yra ir daugiau būstų renovacijos įsibėgėjimu šalyje suinteresuotų pusių – tai privačios statybinės įmonės bei akcinės bendrovės, komerciniai bankai, agentūros. Daugiabučių gyventojai kol kas atsargiai žiūri į renovaciją ir ieško saugiklių nuo nenumatytų šio proceso pasekmių.