Ligita JUODVALKIENĖ
Daugiabučių gyventojai liūdnai juokauja – pavasaris į jų mikrorajonus ateina pirmiausia. Mat plonėjanti sniego paklotė atskleidžia nemenką centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų skaudulį – virš į namus ateinančių šilumos ir karšto vandens trasų jau vasarį žaliuoja žolė.
Į „Ukmergės žinių“ redakciją kreipėsi Miškų g. 50 namo gyventoja. Jai neramu, kad tiek šilumos į aplinką iššvaistoma. „Žiūrim su vyru pro langą ir svarstom – kiek šilumos iki namų neateina, jei dirvą viduržiemy atšildo. Nors eik ir morkas sėk ar bulves sodink. Kaip nebus brangi šiluma“, – svarsto moteris.
UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Raimondas Ragauskas sako, kad tokia situacija susiklostė ne per dieną ir net ne per metus. Pivonijos mikrorajone trasos nutiestos daugiau nei prieš trisdešimt metų.
„Paskaičiuota, kad pakeitus trasas naujomis, jos atsipirktų tik per dvidešimt metų. Todėl taip jau įprastai daroma, kad kol metalas laiko, trasos ir nekeičiamos. Daromi hidrauliniai išbandymai, trasos juos dar atlaiko“, – sako direktorius.
Miesto teritoriją raizgo apie 20 kilometrų šiluminių trasų. Anot pašnekovo, trasų atnaujinimo procesas vyksta. Pastaruoju metu kasmet pakeičiama jų apie kilometrą.
Atliekant Maironio gatvės rekonstrukciją, buvo keičiamos ir trasos. Tie patys darbai laukia ir J. Basanavičiaus gatvėje.
R. Ragauskas sako, kad gyventojai labiausiai turėtų susirūpinti daugiabučių stogais – šiluma iš pastatų per juos dar labiau „išgaruoja“.
Anot jo, ant žemės nuo trasų ištirpusį sniegą gyventojai mato, o jei pažiūrėtų ant stogo, tai ten ne ką geriau. Sniego ant daugiabučių nė ženklo nėra. Nors stogų apšiltinimu ir sandarumu gyventojai mažai rūpinasi, per juos išeina jau ta šiluma, kuri yra už skaitiklio, – namo gyventojų „nuosavybė“.