Savivaldybė jau rengiasi antrajam daugiabučių namų renovacijos etapui. Šiuo metu vyksta daugiausiai šilumos sunaudojančių daugiabučių atranka. Savivaldybė jų sąrašą Aplinkos ministerijai ketina pateikti iki rugsėjo vidurio.
Autorės nuotr. Pirmajame etape bus renovuojami trys sujungti Miškų gatvės daugiabučiai.
Daugiabučių namų atnaujinimo pirmajame etape dalyvauja 17 Ukmergės daugiabučių. Tiek jų iš savivaldybės pateikto sąrašo patvirtino Aplinkos ministerija. Šiuo metu savivaldybė yra parengusi investicinius projektus, kuriuos dar turi suderinti su Būsto energijos taupymo agentūra.
Tačiau teigti, kad renovacija einasi taip, kaip buvo planuota ir kaip norėtųsi, savivaldybės specialistai nesiryžta. Keletą savaičių jau vėluoja ir investicinių projektų tvirtinimas.
Kaip pagrindinė priežastis įvardijama tai, kad dar nėra galutinai nustatyta tvarka valstybiniu lygiu. Vienas po kito atsiranda vis nauji aplinkos ministro potvarkiai. Kadangi kai kurios daugiabučių renovacijos procedūros jau vykdomos, neišvengiama neatitikimų tarp įstatymo ir kai kurių procedūrų atlikimo.
Anot rajono savivaldybės Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Šuminsko, gyventojai dažnai piktinasi, kad jau suderinus dokumentus su administruojančia įmone UAB Ukmergės butų ūkiu, vėl daromi namo gyventojų susirinkimai ir kai kurie klausimai derinami iš naujo.
Kai kuriuose daugiabučiuose gyventojų susirinkimai rengiami net penktą kartą. Įtakos tam neretai turi ir nauji Vyriausybės potvarkiai, ir pačių gyventojų nesutarimai.
Pasak pašnekovo, kai kurie gyventojai mano, kad renovacijos esmė – pastatą apšildyti iš išorės, tuo pačiu ir jį pagražinant.
„Tačiau norint pasiekti 40 procentų ekonominį efektą, namą svarbu renovuoti kompleksiškai. Tai reiškia, kad atnaujinti reikia ir šildymo sistemas“, – aiškina A. Šuminskas.
Tuo tarpu kai kurių namų gyventojai į tai arba nekreipia dėmesio, arba teigia, kad jiems per brangu.
Savivaldybės specialistas primena, jog maksimalios 40 procentų kompensacijos galima tikėtis tik tuomet, jei ekonominis efektyvumas taip pat sieks 40 procentų.
Nepaisant šių, kaip manoma, laikinų nesklandumų, pradedama atranka tų daugiabučių, kurie bus renovuojami antrajame etape.
Anot specialisto, daugiabutį tikslinga renovuoti, jei būstas per metus sunaudoja 120 kWh vienam kvadratiniam metrui apšildyti. Tačiau teikti prašymus renovacijai gali ir mažiau šilumos sunaudojančių namų gyventojai.
Pirmajame etape Aplinkos ministerijos atrankoje vienas iš pirmumo kriterijų buvo sąlyga, kad renovuojamas daugiabutis būtų kuo didesnis. Antrajame etape siūloma į teiktinų namų sąrašą įtraukti ir 8–10 butų namus. Kaip tik tokio dydžio namai populiarūs kaimo vietovėse, gyvenvietėse.
Vyriausybės nustatyta tvarka darbų pirkimuose tiesiogiai nedalyvauja renovaciją administruojanti įmonė. Paslaugos bus perkamos centralizuotai – pirkimus vykdys Centrinė perkančioji organizacija. Ji įsipareigoja patikrinti kiekvienos viešajame konkurse dalyvaujančios įmonės kvalifikaciją.
Devyniolikos namų gyventojai jau apsisprendė – su prašymais kreipėsi į daugiabučių renovaciją administruojantį Ukmergės butų ūkį.
Iš viso savivaldybė ketina Aplinkos ministerijai teikti apie 30 daugiabučių sąrašą.
Jau pirmajame etape pastebėta, kad didžiausi daugiabučių renovacijos priešininkai – socialiai remtini asmenys, gaunantys kompensacijas už šildymą. Tačiau Vyriausybė surado būdą, kaip išvengti tokių stabdžių būstų atnaujinimo programos vykdymo procese.
Nesutikę renovuoti būsto jau ministerijos atrinktų namų gyventojai praras kompensacijas už šildymą.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ