Ukmergės profesinė sąjunga „Solidarumas“ mini 20-metį. Jubiliejus penktadienį, koncertuojant jauniesiems Meno mokyklos muzikantams, paminėtas Vlado Šlaito viešosios bibliotekos salėje. Šventės metu kalbėta apie profsąjunginės veiklos svarbą ir galimybes.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Autorės nuotr. Jubiliejinę sukaktį paminėjo profsąjungiečiai.
Ukmergės „Solidarume“ yra apie 200 narių. Jis jungia Pirminės sveikatos priežiūros centre, „Ukmergės vandenų“, „Vienybės“, „Vilkmos“ įmonėse, Ukmergės kelių tarnyboje susikūrusius tokius susivienijimus bei teritoriniu pagrindu veikiančią Ukmergės dirbančiųjų profesinę sąjungą.
Panašios organizacijos buriasi tam, kad gintų savo narių teises, atstovautų nagrinėjant ginčus darbe. Tačiau, kaip pastebi „Solidarumo“ pirmininkė Jolanta Keburienė, jų veikla vertinama prieštaringai. „Darbdaviams ne visada priimtini profesinių sąjungų keliami reikalavimai. Ne visi jaučia atsakomybę už savo darbuotojus“, – sako ji.
Daugelis, anot vadovės, profesines sąjungas nepelnytai vadina sovietų reliktu: „Tai – netgi ne tiems laikams būdingos organizacijos. Dirbantys žmonės telktis, vienytis pradėjo gerokai anksčiau.“
Gvildena problemas
Daugiausia ginčų, susijusių su darbo santykiais, kyla, kai bandoma prasilenkti su įstatymais. Darbuotojai skundžiasi dėl viršvalandžių, darbo priemonių, kitų netenkinančių sąlygų. Todėl profesinių sąjungų užduotis, pasak J. Keburienės, – kovoti už jų teises ir siekti socialinio dialogo.
Profsąjungiečių veikla apima derybų organizavimą, dalyvavimą įvairiose akcijose, mitinguose, atkreipiant valdžios dėmesį į nedarbo, skurdo problemas. Rudenį ukmergiškiai dalyvavo Lenkijoje, Vroclave, surengtoje demonstracijoje, kurioje žygiavo apie 50 tūkst. žmonių iš įvairių Europos šalių.
Vienu reikšmingiausių veiklos rezultatų, gvildenant rajono problemas, laikoma trišalė sutartis. Ją pernai spalį pasirašė savivaldybė, rajono profesinių sąjungų bendrija ir darbdavių atstovai. Ukmergė, J. Keburienės teigimu, – vienas iš nedaugelio rajonų, kuriame tokiu susitarimu siekiama efektyviau derinti šalių interesus, spręsti socialinius, ekonominius, darbo klausimus.
Ragino būti aktyvesnius
Nuveikti darbai apžvelgti šventinio renginio metu, įteiktos padėkos profsąjungos įkūrėjams, senbuviams. Nelengvus 1992-ųjų vasarį įregistruotos Ukmergės darbininkų sąjungos pradinius žingsnius prisiminė ir apie svarų kolegų indėlį kalbėjo vieni pirmųjų vadovų – Vytautas Cikatavičius, Jonas Valentėlis.
Renginyje svečiavosi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė. Anot viešnios, dalyvavimas profsąjunginėje veikloje prilygsta išbandymui, nes ji vertinama menkai, ja nepatenkinti darbdaviai. „Tačiau žmonės turi suvokti, kad niekas jų interesų negins, išskyrus juos pačius“, – sakė pirmininkė.
Dalyvius sveikino rajono mero pavaduotojas Regimantas Baravykas, darbdaviams atstovaujantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo direktorius Rolandas Janickas, rajono profesinių sąjungų bendrijos vadovas Vincentas Banikonis.
Reikalingos dėl garantijų
„Solidarumo“ pirmininkės pavaduotoja Valerija Jarukienė vardijo bendrovėje „Ukmergės vandenys“ sudarytos kolektyvinės sutarties privalumus. Joje nuo seno vyrauja šilti administracijos bei čia veikiančios profsąjungos santykiai, nesunku derėtis dėl socialinių, ekonominių garantijų. Pasak susitikime dalyvavusio įmonės direktoriaus Rimo Arlinsko, kolektyvinė sutartis – tai paprastesnis Darbo kodekso išaiškinimas kiekvienam darbuotojui suprantama kalba.
Renginyje nuskambėjo minčių apie tai, jog visuomenėje per mažai aiškumo, ką gali profesinės sąjungos. Pasigendama jų pačių vieningumo, pasigirsta abejonių dėl poreikio burtis.
Tačiau jos, pasak atstovų, reikalingos, jog darbuotojai jaustųsi saugūs, kad ir jie, ir darbdaviai turėtų visokeriopos naudos. Darbdaviams linkėta išmokti civilizuotai bendrauti su žmonėmis.
Planuose – sutartys
20-mečio sulaukusios organizacijos pirmininkė džiaugiasi ir kita sukaktimi – ji sąjungai vadovaujanti metus. Viliasi, jog į šią veiklą įsilies daugiau dirbančiųjų. „Rajono žmonės atbunda, aktyvėja, supranta, kad tik jie patys savo jėgomis gali kažką pasiekti, – pasakojo J. Keburienė. – Smagu sulaukti naujų narių: lapkritį pas mus atėjo kelininkai (VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Ukmergės kelių tarnyba – aut. past.), neseniai prisijungė grupelė „Vilkmos“ siuvėjų.“
Artimiausiuose sąjungos planuose, anot vadovės, – siekti susitarimų dėl kolektyvinių sutarčių įmonėse.