Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst. Lietuvoje dirba iš 132-iejų pasaulio šalių atvykę 138 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Pastebima, kad Lietuvoje labai padidėjo iš Azijos ir Afrikos šalių atvykstančių darbo migrantų.
Ukmergės įmonėse darbo imigrantai iš Azijos ir Afrikos šalių kol kas nedirba. Tai patvirtino Užimtumo tarnybos Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė.
Pasak jos, Ukmergėje kol kas tokių darbuotojų nėra. Vienintelė užsieniečių grupė – ukrainiečiai. Tačiau ir jų skaičius per metus sumažėjo.
Pasak vedėjos, daugiausia ukrainiečių į darbą šiemet priėmė besiplečianti UAB „Narbutas International“. Talkinant Užimtumo tarnybai vyko atranka bedarbiams ukrainiečiams. Po jos įdarbinti 7 ukrainiečiai.
Ukmergės skyriuje šiuo metu registruojasi 38 ukrainiečiai. Iš jų – 22 bedarbiai (iš jų – tik du neseniai užsiregistravę vyrai), 7 besirengiantys darbo rinkai asmenys, 8 laikino užimtumo dalyviai.
Užimtumo tarnybos duomenimis, lyginant su praėjusių metų liepa, Lietuvoje dirbančių rusų padaugėjo 26-iais asmenimis, dirbančių ukrainiečių – 1,7 tūkst., baltarusių – 4,3 tūkst.
Net pustrečio karto padidėjo šalyje dirbančių Indijos piliečių – per metus jų atvyko 2,5 tūkst.
Uzbekų skaičius išaugo beveik dvigubai – 3,4 tūkst., tadžikų ir azerbaidžaniečių – 1,9 tūkst. ir 1,5 tūkst.
Pirmą kartą į gausiausiai dirbančių piliečių iš trečiųjų šalių TOP20 pateko Zimbabvės ir Bangladešo piliečiai. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei 200 Zimbabvės piliečių, o prieš metus jų skaičius nesiekė nė dešimties. Dauguma – sunkvežimių vairuotojai, įsidarbinę Kaune. Bangladešo piliečių šalyje jau dirba 300, o prieš metus buvo pusšimtis. Didžioji dalis – suvirintojai, dirbantys Klaipėdos įmonėse.
„Užsieniečiai dažniausiai užpildo trūkstamos kvalifikacijos profesijų spragas, padeda spręsti darbo rinkos disbalanso problemas“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Pasak jos, pernai dvidešimt viena šalis fiksavo suvirintojų trūkumą, devyniolika šalių – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, septyniolika – metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, šešiolikai trūko virėjų ir elektrikų, dvylikai – betonuotojų.
Darbu Lietuvoje domisi vis daugiau afrikiečių. Iš Afrikos atvykusių skaičius dabar siekia 1,4 tūkst. – jie turi 40-ies šio žemyno šalių pilietybes. Afrikiečių per metus padaugėjo 600 – pernai jų dirbo 800. Gausiausiai darbo rinkoje atvykėlių iš Nigerijos – (330). Taip pat Zimbabvės (216), Kamerūno (179), Egipto (175). Yra dirbančiųjų iš Maroko, Ganos, Alžyro, Kenijos, Tuniso, Eritrėjos, Pietų Afrikos Respublikos.
Daugiausia dirbančiųjų iš Afrikos – Vilniuje ir Kaune.
Užsieniečiai dažniausiai papildo vietos darbo jėgą arba užima darbo vietas, kurių vietiniai gyventojai nesirenka dėl prastesnių darbo sąlygų ir mažo darbo užmokesčio. Jie įdarbinami dar ir todėl, kad vietos gyventojai neturi reikalingų kompetencijų, pavyzdžiui, plėtrai į užsienio šalis reikalingi atitinkamas kalbas mokantys ir vietinių rinkų ypatumus žinantys pardavimo vadybininkai.
Liepos 1 d. pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (74,1 tūkst.) dirbo transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse.
Visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei transporto ir saugojimo, daugiausia darbo rinkoje – ukrainiečių. Informacijos ir ryšių bei transporto sektoriuose daugiausia – baltarusių.
Daugiausia trečiųjų šalių piliečių šalyje dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (84,8 proc.), iš jų daugiausia įdarbinta vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, surinkėjais (77 tūkst.).
Aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų dalis nesiekia dešimtadalio (13,1 tūkst.) pagal darbo sutartis dirbančių trečiųjų šalių piliečių. Iš jų – 2 tūkst. užima vadovaujančias pareigas, 9,5 tūkst. dirba specialistais, 1,6 tūkst. – technikais ir jaunesniaisiais specialistais. Nekvalifikuotą darbą dirba 7,9 tūkst. kitataučių.
UŽ inf.
