Šiuo metu Ukmergės darbo biržoje yra užsiregistravę daugiau nei šimtas aukštąsias ir kitas mokymo įstaigas baigusių absolventų. Tarp diplomuotų bedarbių – pačių įvairiausių specialybių atstovai.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Metų pradžioje Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriuje buvo registruoti 549 jauno amžiaus bedarbiai (iki 25 metų). Tai – 9,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų rajone.
Pasak skyriaus vedėjos Ramintos Kaušikienės, vasarą jaunų bedarbių gretas papildė dalis vidurines mokyklas baigusių abiturientų bei aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų. Liepą registruota 500 jaunų asmenų, rugpjūtį – 474 (8,4 proc. gyventojų). Šis skaičius nesikeitė ir rugsėjo 1-ąją.
Pas mus, anot vedėjos, jaunimo nedarbas nėra opi problema, kaip kai kuriuose kituose rajonuose. Lyginant su pernykščiais metais, šiemet tokių bedarbių mažiau. Tai susiję ne vien su darbo paieškomis svetur. „Nemažai jaunų žmonių nutraukia darbo paieškas, nes išvažiuoja į kitus miestus ir ieškosi ten. Tačiau apskritai jaunimo mažėja natūraliai – rajonas sensta“, – sako ji.
Nedirbantiems jaunuoliams bedarbio statusas svarbus dėl sveikatos draudimo įmokų. Asmenis, kurie mokosi, studijuoja, privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė. Baigus studijas ir nepavykus įsidarbinti, įmokas reikia mokėti patiems. Užsiregistravus darbo biržoje, tai vykdoma valstybės lėšomis.
Po studijų – į darbo biržą
Šiuo metu Ukmergės darbo biržoje – 15 ką tik baigusiųjų vidurines mokyklas bei 137 absolventai. Tarp jų – 32 baigusieji aukštąsias mokyklas, 40 – aukštąsias neuniversitetines (kolegijas) ir 65 profesinių mokymo įstaigų absolventai, daugiausia – Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos.
Tarp užsiregistravusių bedarbių – šiemet baigusieji studijas Vilniaus universitete, Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo, Šiaulių, kituose universitetuose. Iš kolegijų daugiausia – Utenos kolegijos absolventų.
R. Kaušikienė pasakojo, jog darbo ieško studijavusieji verslo vadybą, administravimą, tarptautinį verslą, socialinį darbą, gamybos inžineriją ir valdymą, žemės ūkio verslo vadybą, filosofiją, katalikų teologiją, pramoginį scenos meną. Itin daug – verslo administravimo ir organizavimo, buhalterinės apskaitos, įstaigų administravimo specialistų, yra teisininkų, veterinarų, geografijos bei kitų dalykų mokytojų.
Galimybių darbo rinkoje viliasi ir kiek neįprastų sričių žinovai, pavyzdžiui, baigusieji Azijos studijų programą.
Ieško siuvėjų, virėjų, vairuotojų
Po mokslų profesinėse mokyklose darbo biržoje sulaukta kompiuterinės grafikos projektavimo operatorių, pramonės įmonių prekybos konsultantų, padavėjų, barmenų, nemažai – įgijusiųjų apskaitininko ir kasininko, automobilių remontininko kvalifikacijas.
Baldžių ir siuvėjų profesijas vedėja vadina paklausiomis, nes kvalifikuotų specialistų rajono įmonėse labai trūksta. Taip pat mano, jog darbą rasti paprasčiau tokiems biržos klientams kaip tarptautinių vežimų vairuotojai ekspeditoriai, virėjai.
„Rajone atsiranda naujų įmonėlių, ir tokie specialistai turėtų integruotis į darbo rinką, – pasakojo ji. – Taip pat smulkiojo verslo paslaugų teikėjai būtų reikalingi prekybos įmonėse, ypač – prekybos centruose. Juose vis atsiranda naujų darbo vietų, nes čia didelė darbuotojų kaita.“
Netenkina atlygis
Pasak pašnekovės, jaunas amžius – ne kliūtis įsidarbinti: „Tokių darbuotojų pageidaujama prekybos centruose, ir gamyboj į jaunus žiūri daugiau – metalo apdirbimo įmonėse, užsienio kapitalo firmose.“ Jose specialistai rengiami, jaunuolius mokant.
Pastebima, jog vyresnių specialistų ieško seniau Ukmergėje veikiančios pramonės įmonės, kurių vadovams svarbi darbuotojo patirtis.
R. Kaušikienė sako, jog darbo paieškų sėkmė priklauso ir nuo jaunuolio motyvacijos, galiausiai – gyvenimo būdo. Darbdaviui svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti. Tačiau pasiūlymų, anot pašnekovės, neretai atsisakoma dėl atlyginimų, kurie pas mus – maži, o tai skatina nelegalų darbą.
Ragina darbdavius
Įdarbinti jaunimą darbdaviai skatinami įvairiomis priemonėmis, kompensuojant įdarbinimo išlaidas. Viena jų – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“, kurį neseniai ėmėsi įgyvendinti Lietuvos darbo birža.
Siekiama ne tik sudaryti galimybes jauniems žmonėms įgyti reikiamų įgūdžių, įsitvirtinti darbo rinkoje, bet ir palengvinti mokesčių naštą darbdaviams. Projekto lėšos naudojamos darbo užmokesčio subsidijoms darbdaviams, įdarbinantiems jaunuolius iki 29 metų, pirmą kartą pradedančius darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją ar ilgą laiką nedirbusius, mokėti.
Pasiūlymą „pražiopso“
Vedėja pasakojo, kad jaunam bedarbiui užsiregistravus darbo biržoje, įstaiga pasiūlyti jam darbą turi per 4 mėnesius. Jaunimas kitiems bedarbiams skiriamų išmokų negauna – pasirūpinama tik socialinėmis garantijomis.
Taip pat primena, kad nepamirštų informuoti, jei biržos paslaugų nebereikia: „Nusprendę savo noru išeiti, turi mums pranešti. Būna – turim pasiūlymą, bet žmogaus prireikia ieškoti, arba jis visai neatvyksta.“ Tokiu atveju registracija darbo biržoje nutraukiama ir asmuo šešis mėnesius nebegali registruotis.