Pasibaigus metams, situaciją darbo rinkoje išanalizavo Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus specialistai. Palyginti su ankstesniais metais, bedarbių mūsų rajone sumažėjo. Populiariausios išlieka siuvėjo, pardavėjo ir metalo apdirbėjo profesijos.
Ligita JUODVALKIENĖ
Autorės nuotr. Viena iš populiariausių išlieka siuvėjo profesija.
Darbo biržos specialistai 2010-uosius vadina lūžio Lietuvos darbo rinkoje metais, kuomet nedarbas sumažėjo. Iki tol jis visoje šalyje augo itin grėsmingai.
Ukmergės rajone užpernai nedarbas palyginti su dar ankstesniais metais išaugo 28 procentais.
Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus vedėja Raminta Kaušikienė teigia, kad pernai mūsų rajone užregistruoti 4453 bedarbiai, įdarbinta 2900 asmenų.
Užpernai registruota kiek mažiau – 4371 bedarbis, kur kas mažiau ir įdarbinta – 2349. Bendra situacija rodo, kad nedarbas rajone pernai sumažėjo nuo 17 iki 12,6 procento.
Per pirmąją šių metų savaitę nedarbas Ukmergės rajone vėl padidėjo 0,4 procentinio punkto, tačiau manoma, kad tai laikina. Mat metų pradžioje smulkieji verslininkai suskubo registruotis darbo biržoje, nes taip įgauna teisę naudotis lengvata imant verslo liudijimus.
R. Kaušikienė sako, jog populiariausios mūsų rajone išlieka siuvėjo, pardavėjo, metalo apdirbėjo profesijos. Nemažą paklausą turi ir medienos apdirbėjo profesija. Pernai darbo biržos Ukmergės skyriuje registruota 2700 laisvų darbo vietų.
„Ukmergėje nemažai siuvyklų, privačių parduotuvių bei prekybos centrų, metalo bei medienos apdirbimo gamyklų. Plečia savo veiklą kituose šalies miestuose registruotos bei užsienio kapitalo įmonės ir steigia filialus mūsų rajone. Taip atsiranda laisva darbo rinka“, – aiškina pašnekovė.
Į profesinio mokymo kursus darbo biržos Ukmergės skyrius pernai išsiuntė 82 bedarbius – šimtu mažiau nei ankstesniais metais. Manoma, kad šiemet jų bus dar mažiau, kadangi nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Seimo priimtas naujas Profesinio mokymo įstatymas.
Pagal naująją tvarką darbo biržai siunčiant į kursus nebeužtenka sudaryti dvišalę sutartį su bedarbiu. Privalo būti sudaryta trišalė sutartis tarp darbo biržos, bedarbio ir darbdavio. Tai savotiškas saugiklis, kad būtų garantija, jog mokymams išleisti valstybės pinigai nenueis vėjais ir bedarbis tikrai bus integruotas į darbo rinką.
Pasirašydamas sutartį, darbdavys įsipareigoja darbo vietą išlaikyti vienus metus. Baigęs kursus asmuo toje pačioje darbovietėje turi išdirbti ne mažiau kaip pusę metų. Neįvykdę sutarties sąlygų darbdaviai ir mokymuose dalyvavę asmenys turės grąžinti darbo biržai su mokymu susijusias išlaidas.
Anot R. Kaušikienės, dvišalės sutarties išimtis galima tik tokiu atveju, jei profesija rajone labai paklausi, o darbo biržos registruotų bedarbių duomenų bazėje nėra nė vieno šios profesijos atstovo.
Kiek mažiau bedarbių nei pernai numatoma įdarbinti pagal viešųjų darbų programą. Pernai tokius darbus dirbo 677 rajono gyventojai. Šiemet planuojama įdarbinti 580. Vedėja sako, kad šis skaičius dar gali padidėti, jei bus gauta papildomų lėšų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje per pastaruosius 12 mėnesių bedarbių skaičius sumažėjo beveik 90 tūkstančių (nuo 311,2 iki 221,9 tūkstančio). Registruoto nedarbo lygį šalyje pavyko sumažinti nuo 14,4 iki 10,74 procento.