Vos pradėti paviršinių nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai Antakalnio gatvėje, Ukmergėje, sustojo – aptiktas akmeninis grindinys.
Darbus planuota užbaigti iki šių metų rugsėjo 29-osios, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos juos teko atidėti.
Liepos mėnesio pabaigoje paviršinių nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai buvo pradėti Antakalnio gatvės atkarpoje tarp Draugystės ir Ąžuolų gatvių. Pradėjus kasti, darbai sustojo.
UAB „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Gilvydis informavo, kad darbai sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus nurodymu.
Skyrius informavo, kad liepos 27-ąją gavo piliečio pranešimą dėl darbų metu ardomo atsivėrusio akmeninio grindinio.
Nors minėta Antakalnio gatvės atkarpa nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Ukmergės senamiesčio – ar jos apsaugos zonų teritoriją, Departamento skyrius šių metų balandžio mėnesį kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją raštu, prašydamas, prieš pradedant vykdyti bet kokius statybos darbus Antakalnio gatvėje, atlikti atitinkamus – archeologinius, istorinius – tyrimus, kurių metu būtų nustatyta gatvėje atsidengusio akmeninio grindinio istorinė, kultūrinė vertė. Tačiau tokių tyrimų medžiagos iš savivaldybės negavo.
Departamento skyrius pažymėjo, kad suderintame statybos projekte yra pateikta 2014 metais Antakalnio gatvės atkarpoje, kuri patenka į Ukmergės senamiesčio teritoriją (nuo Vilniaus iki Smėlių gatvės), atliktų detaliųjų archeologinių tyrimų pažyma. Tačiau nėra informacijos apie Antakalnio gatvės kitose atkarpose, kurios yra už Ukmergės senamiesčio ir jo apsaugos zonų teritorijų ribų, atsivėrusio akmeninio grindinio kultūrinės vertės įvertinimą ir pažymos apie atliktus archeologinius tyrimus.
Departamentas pareikalavo darbus sustabdyti nedelsiant ir pateikti archeologo pažymą apie ardomo grindinio vertę bei, atsižvelgiant į grindinio įvertinimą, jo išardymui gauti institucijų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, pritarimą.
Darbai sustabdyti, kol bus priimtas sprendimas inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą.
Rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas sakė, kad grindinys nėra naujiena. Jis surastas dar 2015 metais, kai buvo tvarkomas Molėtų plentas. Grindinys yra tyrinėtas – jo aprašymas pridėtas prie Antakalnio gatvės rekonstrukcijos projekto, kuris bus įgyvendinamas iš karto po vandentiekio projekto. Abu projektus rengė tie patys projektuotojai.
Grindinys mena tarpukarį
Departamentui buvo pateikta archeologės Birutės Lisauskaitės parengta pažyma. Joje nurodoma, kad tvarkomoje gatvės atkarpoje, kasant trasą, „jos sienelėse po asfalto danga matomi buvusio grindinio akmenys“.
„Įvairaus dydžio neskaldyti akmenys buvo sudėti ant supiltinio apie 0,35 m storio žvyro sluoksnio“, – rašoma pažymoje.
Archeologė pažymoje atkreipia dėmesį, kad, pagal urbanistinius, istorinius Ukmergės miesto tyrimus, ši Ukmergės miesto dalis iki XIX a. pr. buvo mažai urbanizuota. 1773 m. Ukmergės plano schemoje yra pavaizduota Lyduokių kelio trasa, tačiau ji nebuvo aprašyta, nes šalia šio kelio nebuvo valdų, sklypų ar namų. Šio Lyduokių kelio pradžia prie Vilniaus gatvės iš dalies sutampa su 1810 m. miesto plane, kurį sudarė proporščikas Kocebu, jau vaizduojama Antakalnio gatvės pradžia. 1810 m. Ukmergės miesto plane pavaizduoti į miestą sueinantys keliai ir kairiajame Šventosios upės krante – Vilniaus, Lyduokių gatvių ir kelio į Šešuolius (dabar Antakalnio gatvė) trasos. „Laikui bėgant šių gatvių aplinkoje prie Vilniaus gatvės atsirado užstatymas ir susiformavo dar kelios šalutinės gatvelės. 1926 m. buvo nuspręsta tvarkyti kai kurias Ukmergės gatves. Tarp jų buvo Antakalnio gatvės trasa kartu su kitomis Šventosios upės kairiojo kranto gatvelėmis – Mikailiškių, Kapų, Bugenių ir Vilniaus numatyta grįsti. Gatvių grindimo darbai greičiausiai buvo baigti apie 1930 m. Tokiu būdu Antakalnio gatvės trasa buvo išgrįsta XX a. 3-iame dešimtmetyje“, – rašoma pažymoje.
Archeologės duomenimis, ankstesni archeologiniai tyrimai daugiausia vykdyti Ukmergės senamiesčio teritorijoje arba jos vizualinės apsaugos pozonyje, šalikelėse, arba sklypuose, kur grindinio nebuvo arba fiksuotas tik permaišytas kultūrinis sluoksnis su akmenimis. Tai sunkina galimybes spėti apie gatvės akmeninio grindinio išlikimą bei būklę visoje gatvės trasoje. „Tikėtina, kad apardytas gatvės grindinys yra išlikęs visoje Antakalnio gatvės trasoje“,– pažymi archeologė.
Leido tęsti darbus su sąlyga
Atsižvelgiant į aukščiau cituotą archeologės pateiktą pažymą Kultūros paveldo departamentas svarstys klausimą dėl teisinės apsaugos suteikimo atsivėrusiam ir po asfalto danga esančiam akmeniniam grindiniui. Kol bus priimtas sprendimas, darbai negali būti vykdomi.
Vis tik rugpjūčio pradžioje rangovas UAB „Geovizija“ pateikė prašymą leisti tęsti darbus, rastą akmens grindinį sandėliuojant šalia iškasos.
Departamento skyrius, įvertinęs aplinkybes, kad Antakalnio gatvės atkarpos uždarymas trukdo tinkamai organizuoti eismo vykdymą, pranešė neprieštaraujantis, kad darbai būtų tęsiami. Tačiau pateikė papildomų sąlygų – reikalaujama, kad atliekant darbus išardytas grindinys būtų grąžintas ir saugomas „in situ“ (pirminėje vietoje), kol bus priimtas sprendimas.
Klausimas dėl aptikto akmeninio grindinio įvertinimo bus svarstomas Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybos posėdyje rugpjūčio 28-ąją.
Jei Vertinimo taryba nuspręs Antakalnio gatvėje esančiam grindiniui suteikti teisinę apsaugą, ateityje, vykdant bet kokius projektavimo ar statybos darbus šioje gatvėje, turės būti numatyti akmeninio grindinio išsaugojimo ir eksponavimo sprendiniai.
S.Gilvydis sakė, kad projektą privaloma įgyvendinti ne vėliau, kaip iki šių metų pabaigos. Pasak jo, įmonė yra nusisamdžiusi archeologą, kuris prižiūrės darbus senamiesčio teritorijoje.
