Romualdas Petkevičius ukmergiškių pastaraisiais metais vis labiau atrandamas kaip poetas, bardas, sveikatingumo mankštų treneris. Užaugęs Ukmergėje, ilgus metus gyvenęs ir dirbęs Vilniuje, dabar sugrįžo čia ir dalijasi savo patirtimi, žiniomis bei gyvenimo filosofija.
Romualdas Petkevičius yra Tarptautinės Tai Chi (taiči) ir Chi Kung (cigun) asociacijos pirmininkas ir treneris, europinio lygmens sveikatingumo instruktorius. Keturis dešimt-mečius jis praktikuoja kovos menus, meditaciją ir kvėpavimo sistemas, o laisvalaikiu ima į rankas gitarą ir dainuoja savo kūrybos eiles.
Romualdas pasakoja nuo penkerių metų augęs mamos sesers šeimoje Ukmergėje. Pirmoje klasėje mokėsi tada vadintoje bazinėje mokykloje, dabartiniame Tolerancijos centre, vėliau – I-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Jono Basanavičiaus gimnazija). Baigęs ją tarnavo kariuomenėje. Tarnauti teko oro desante Uzbekijoje, Ferganos slėnyje, apsuptame kalnų, kur svilino 40 laipsnių karštis.
Grįžęs studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijų universitetas) chemiją, vėliau – Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
Vilniuje vyras pradėjo treniruotis bei dalyvauti varžybose. Pirmasis sportas – karatė. Kai šį sportą tuometė valdžia uždraudė, metėsi į kinų ušu. Nuo tada ir sukasi šioje srityje.
Ketverius metus Romualdas dirbo Vilniaus sporto klube „Forma“, kur vyko dziudo, karatė, kultūrizmo ir ušu treniruotės. Vėliau buvo pakviestas dirbti Vadovybės apsaugos tarnyboje. Dvejus metus jam teko saugoti ir premjerą, ir prezidentą. Vėliau paskirtas ir kelis dešimtmečius vadovavo vienam iš apsaugos padalinių. „Buvo galimybė treniruotis su įvairiais instruktoriais, atvykusiais iš skirtingų šalių – Vokietijos, Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos ir kitų. Teko susipažinti ir išbandyti daug skirtingų mokymo metodikų. Iš to dėliojosi mano paties supratimas, kas žmogui geriausia, vertingiausia, kad jo sveikata, pusiausvyra, reakcija būtų gera“, – pasakoja Romualdas.
Prisimena – kai 2002-aisiais į Lietuvą atvyko JAV prezidentas Džordžas Bušas, visi jį turėję saugoti pareigūnai privalėjo detaliai užpildyti savo gyvenimo aprašymus.
Grįžo į Ukmergę
Į Ukmergę vyras sugrįžo 2016-aisiais, susirgus vienišai likusiai jį auginusiai tetai. Grįžo jos prižiūrėti. „Desante mūsų šūkis buvo „savų nepaliekam“, tetos irgi nepalikau. Teta paliko namuką ir gabalėlį sodo. Tai ir apsigyvenau čia.“
Vyras atvirauja, kad vaikystėje teta jį augino dėl šeimoje susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Jo močiutė, gyvenusi Gružų kaime, išaugino penkias dukras. Viena iš jų – jo mama. Kai jam buvo penkeri, šeimoje gimė trečias vaikas, o tėtis, nežino dėl kokių priežasčių, tačiau tikrai – ne kriminalinių, sėdo į kalėjimą. Mamai vienai buvo per sunku, tad teta su dėde, neturėję savų vaikų, paėmė auginti Romualdą. „Jie buvo geri žmonės. Daug gerų žmonių per gyvenimą teko sutikti“, – sakė pašnekovas.
O kaip atėjo kūryba? Pasak Romualdo, pirmieji bandymai kurti buvo dar mokykloje. Su suolo draugu Juozu mėgo juokauti, piešdavo jam įvairias karikatūras, parašydavo humoreskų. Jaunuoliai domėjosi muzika, tuo metu išgarsėjusiomis grupėmis – „The Beatles“, „The Rolling Stones“ ir kitomis. „Gaudavome iš žurnalų perfotografuotas nuotraukas, mokykloje būdavo šokiai, turėjome radijo tašką – muzika mes gyvenome“, – prisimena vyras.
Svarbiausia – meilė, laisvė, sveikata
Pasak Romualdo, kūryba yra visose gyvenimo srityse, net darbe. „Mano pirmoji kūryba buvo treniruotėse, kovos mene, kuris lavina ne tik kūną, bet ir sielą. Šia kūryba užsiimu dešimtmečiais.“ O poezija atėjo, išėjus į užtarnautą poilsį. Tada atsirado daugiau laiko daryti tai, kas patinka. „Darbui atiduodame geriausius savo gyvenimo metus ir geriausias paros valandas. Kai tampi laisvas, pajunti gyvenimo skonį. Gali rašyti, dainuoti, judėti, gaminti sau maistą, kuris yra džiaugsmas, energija, kūryba. Indai sako: jei norisi ilgai gyventi, maistą sau gaminkis pats“, – kalba Romualdas. Pasak jo, pirmiausia kuriame sau, tik tada kitiems.
Nors ukmergiškis kuria eiles, poezijos knygos nėra išleidęs. Tačiau viena klasiokė, surinkusi pirmuosius jo eilėraščius, neoficialiai išleido knygelę, pavadintą „Poezija“. Į ją sudėti eilėraščiai kalba apie kosmosą, psichologiją, tėčio rankas, Paryžių, močiutę, dukrelę. „Dabar rašau truputį kitaip, lyg atrandu savo stilių“, – sako vyras. Šiuo metu jis rašo dvi knygas, bet ne poezijos: vieną – apie savo gyvenimą, kitą – apie kovos meną.
Ukmergiškis veiklų imasi, vadovaudamasis nuostata – jei nori pokyčių svarbu trys dalykai: meilė, laisvė ir sveikata. „Vienas be kito jie sunkiai išsilaiko. Jei nemyli, tai ir nesijauti laisvas, ir sveikata bloga. Jei esi nesveikas, tai nesi laisvas, nes priklausai nuo medikamentų, gydymo, tuomet sunku ir mylėti. Be laisvės mylėti gali, bet meilė bus suvaržyta, o sveikata blogės“, – svarsto pašnekovas. Pasak jo, poezija taip pat būna apie meilę, laisvę ir kartais – sveikatą. Tiesa, apie sveikatą dažniausiai – su humoru. Rimtai apie tai mažai kas rašo.
Eilės ir dainų melodijos vyrui dažniausiai pasibeldžia netikėtai. „Jei einant gatve gimsta frazė ir jos neužsirašysi, paskui pasimirš“, – dalijasi patirtimi.
Kartą devynerių mažoji pasvarstė, kaip gerai būtų gyventi prie jūros. Romualdas atsakė, kad ir čia neblogai, o be to, tirpstant ledynams, jūros lygis pakils greičiau nei mūsų Šventosios. Iš to pokalbio gimė eilutė: „Kai ledynai ištirps ir Šventoji pakils, mūsų namą nuneš angelai“. Turėjo atsiprašyti, kilti nuo stalo ir šią frazę užsirašyti. Taip gimė daina pavadinta „Apokaliptine“.
„Kai parašai pirmą frazę, per valandą susidėlioja visas eilėraštis arba daina. Pats stebiuosi, kaip ir iš kur tai ateina“, – sako bardas. Antai, dainos „Močiutės duona“ melodija galvoje pradėjo suktis kartą iš šaldytuvo ištraukus duoną su tokiu pavadinimu. Akimirksniu atsigamino vaikystės prisiminimai – Gružų kaime močiutės kepta duona…
Gyvenimo filosofija
Romualdas atveria savo gyvenimo filosofiją, iš kurios gimsta jo veiklos ir kūryba. „Mano ir daugelio religijų supratimu, žmogus yra daugiau energetinė, o ne fizinė būtybė. Mediciną domina fizinis kūnas, bet žmogus su kitais yra susijęs daugybe energetinių ryšių. Kai žmogus įsimyli, žiūrėk, koks stiprus ryšys. Kai įsimylėjimas perauga į meilę, jis tampa nebe toks ryškus, bet tvirtas. Gyvenime svarbu niekada per ilgai neužsibūti nei duobėje, nei euforijoje. Laikytis vidurio. Tada turi šimtus galimybių kristi ir kilti. Nesitikėk, kad būsi garsus, turtingas. Bet ir nepulk į nusivylimą, jei nesiseka“, – sako pašnekovas. Svarsto, jog ką nors įžeidus, to žmogaus galvoje apie tave sukasi blogos mintys ir tau tai neigiamai atsiliepia.
Pasak Romualdo, kertiniai šios filosofijos dalykai ir yra meilė, laisvė, sveikata. Kai žmogus myli, jis pradeda rūpintis savimi. Jei nemoka pasirūpinti savimi, tai ir kitais – ne.
Taip atkeliaujame iki sporto ir sveikos gyvensenos temos. „Į kiekvieną sportą įsitraukiu dėl to, kad noriu sužinoti, kas mums teikia sveikatą, o kas žaloja, ką reikia daryti nuolat, o ko vengti“, – sako treneris, pat sukūręs „švelnios savigynos sistemą“.
Jo treniruotės jungia penkis dėmenis. Pirmasis – sąnarių gimnastika, nes kiekvienas sąnarys yra ir savotiškas ginklas, judindami juos treniruojame savo ginklus, tad sąnariai turi būti atrišti, sutepti, paslankūs.
Antrasis – kvėpavimas. Dažniausiai žmonės tam neskiria dėmesio. O nemokant kvėpuoti, sportuoti tampa ne taip sveika. Kraujas išnešioja deguonį po organizmą, juo maitina raumenis. Svarbu, kad jo nepritrūktų. Todėl aktyvią veiklą būtina jungti su kvėpavimu. Tai lavina plaučius. Kai kvėpuodami judame, plaučiai dirba, būdami skirtingose padėtyse, padidėja jų gyvybinis tūris.
Čia reikia kalbėti apie Chi Kung (cigun): Chi – tai energija, Kung – darbas. „Įkvėpdami orą, įkvepiame energiją. Kvėpavimas turi poveikį visam organizmui“, – sako treneris.
Trečiasis dėmuo – kūno lankstumas. Pasak Romualdo, žmogus turi būti dinamiškas. Tai palaikoma ne tik judėjimu, bet ir tempimu.
Jei žmogus geria, rūko, gyvena bohemiškai, jo senėjimo kreivė, pasak Romualdo, beveik stačia. Atliekant pratimus, ta kreivė tampa lėkštesnė. Aišku, pasitaiko susirgimų, kurie susiformuoja net labai sveikai gyvenant. Vis tik senėjimo tempas priklauso nuo paties žmogaus. Kai senstame, mūsų raumenys trumpėja, jų nejudinant vienur pradeda tempti, kitur spausti, tai turi įtakos stuburui, skausmų atsiradimui. Pavyzdžiui, geriausia pagalba nuo juosmens skausmo pagulėti „kūdikio pozoje“. Mūsų sąnarius saugo sausgyslės, raiščiai. Pratimai padeda juos ištampyti.
Žmogaus stuburas taip pat turi būti judrus, o ilgai sėdint prie kompiuterio formuojasi sąstingio reiškiniai. Atkreipia dėmesį, kad, senatvėje nustojus judėti, greitai ir visai atgulama.
„Per judesį save geriau pažįstame. Žmogus, kuris dirba su savimi, greičiau pajunta, kur kas jo kūne ne taip, nes atsiranda nuolatinė savistaba“, – kalbėjo treneris.
Ketvirtasis dėmuo – vibraciniai pratimai. Apie juos Romualdas sužinojo iš vienos trenerės kinės. Šie pratimai leidžia atsipalaiduoti. Vibruojant suaktyvėja visos sistemos – virškinimo, sąnarių ir kitos. Tai veikia kaip masažas be masažuotojo. Romualdas ir pats sukūrė keturis vibracinius pratimus, kuriuos daryti reikia sąmoningai ir tolygiai kvėpuojant.
Penktasis dėmuo – Tai Chi (taiči) – vidinės jėgos lavinimas, jungiantis nusiraminimą, atsipalaidavimą, ilgą, ištęstą, gilų kvėpavimą. Paradoksalu, tačiau lėti judesiai gerai lavina greitumą. Taiči galima praktikuoti įvairiais režimais. Pavyzdžiui, kaip akių mankštą, minties jėgos vystymą, pusiausvyros lavinimą.
„Esame išmokę dirbti raumenimis, o taiči yra darbas su dėmesiu, raumenų darbas minimalizuojamas, bet dirba mintis, judesys ir mintis generuoja vidinę jėgą“, – aiškina Romualdas.
Jo treniruočių filosofija atsispiria nuo didžiosios ribos simbolio In ir Jan, kuriame užšifruotas ir vyriškas, ir moteriškas pradas, nuolatinis gamtos jėgų judėjimas, mūsų nuotaikų kaita, darbo ir poilsio derinimas, ligos ir gijimo procesai.
Ukmergės visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamas treniruotes su Romualdu. Jos vyksta miniatiūrų parke „Mini Lietuva“, A. Smetonos g. 12A, mėlynoje tinklinio aikštelėje antradieniais – 18 val. vakare, trečiadieniais ir šeštadieniais – 8 val. ryte. Rekomenduojama rengtis šilčiau, turėti pirštines, kepurę.
Treniruotes gryname ore Romualdas veda bet kokiu oru (išskyrus audrą) iki –15 laipsnių šalčio. Tokias treniruotes Vilniuje, Vingio parke, vedė nuo pat 2005-ųjų metų. Žiemą reikia gerai įšilti, tam būdavo skiriama 20–30 minučių, o tada dar valanda kvėpavimui ir kitiems pratimams.
Dabar šia galimybe gali džiaugtis ukmergiškiai. Ukmergėje vyksta valandos trukmės treniruotės. Dalyvių skaičius neribojamas.
