Daugelis įsitikinę, kad kapinės – išskirtinė ir mistinė vieta, o gyventi šalia jų nenorėtų. Tačiau Pabaisko seniūnijoje, Rakaučiznos kaime, gyvenantys Gintarė ir Gediminas Pakalniškiai taip nemano.
Gedimino Nemunaičio nuotr. P. Blaževičius sako, kad daugiau apie čia gyvenusius ir palaidotus žmones papasakos antropologai.
Mat jų sodyba – net ne šalia, o pačiose kapinėse. Tiesa, šis kapinynas jau seniai visų užmirštas – laidojama čia buvo XVII amžiuje.
Kad jų namo kieme yra palaidotų žmonių, G. Pakalniškis pasakoja žinojęs jau seniai. Mat Rakaučizna yra jo gimtinė.
„Tai, kad gyvename kažkokioje istoriškai reikšmingoje vietoje, žinojome visuomet. Juk kieme visokių žemės darbų pasitaiko – tai medelį pasodinti, tai daržą sukasti“, – sako jis.
Juokauja, kad vaikystėje tiek visokių iš amžių glūdumos į paviršių iškilusių daiktų rasdavo, kad jau ir pats galėtų vadintis archeologu. Neretai ir žmonių kauleliai dirvos paviršiuje suboluodavo.
Ar netrikdydavo tai, kad gyvena tokioje keistoje kaimynystėje? „Tai kad geri tie mūsų kaimynai – ramūs. Nei jie mums trukdyti bando, nei vaidenasi naktimis“, – vėl šypsosi G. Pakalniškis.
Pranešė specialistams
Pasakoja, kad išsiaiškinti, kuo reikšminga ši vieta istoriškai, mintis kirbėjo jau seniai. Prieš 6 metus ėmėsi žygių – apie keistus radinius pranešė Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistams.
Archeologiniai kasinėjimai R. ir G. Pakalniškių kieme buvo pradėti pernai. Tuomet šioje vietoje buvo atkastos 26 kapavietės. Rakaučiznos kapinių tyrinėjimus atliko Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto studentai.
Nustatyta, kad tai iš tikrųjų yra senosios kapinės. Manoma, kad šioje vietoje buvo laidojama nuo XVII amžiaus 4-ojo dešimtmečio iki jo pabaigos.
Šiemet archeologiniai tyrinėjimai pratęsti. Aptikta naujų kapaviečių. Ištyrinėtame 50 kvadratinių metrų plote rastos 28 nesuardytos kapavietės ir dar apie dešimties žmonių palaikai – suardytose kapavietėse.
Nuodugniai
tyrinėja apylinkes
Archeologiniams kasinėjimams vadovavo Lietuvos edukologijos universiteto lektorius dr. Povilas Blaževičius. Jis sako, kad šie archeologiniai tyrimai – ne tik puiki proga su XVII amžiaus laikotarpio kapavietėmis susipažinti praktiką atliekantiems studentams, bet ir nuodugniau patyrinėti Rakaučiznos apylinkes. Ateityje planuojama tiksliau nustatyti kapinyno ribas.
Šie senųjų kapinių archeologiniai tyrinėjimai – tai tik dalis bendro Edukologijos universiteto, Lietuvos karo akademijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus projekto, kurio metu tyrinėjamos Pabaisko apylinkės.
Rakaučiznos kapinynas, anot P. Blaževičiaus, įdomus ir archeologiniu, ir istoriniu požiūriu.
Pašnekovas sako, jog kapinių užimamas plotas ir jame atrastų radinių kiekis bei kapaviečių tankumas liudija, kad XVII amžiuje čia mirusiuosius laidojo didelė bendruomenė. Spėjama, kad čia iš viso gali būti palaidota apie 500 žmonių.
„Iš to galima daryti prielaidą, kad Rakaučiznoje ir jos apylinkėse gyveno kur kas didesnė bendruomenė nei šiuo metu“, – sako jis.
Aiškėja net ligos
Iš kapinyne rastų kaulų bei kitų radinių sprendžiama ir apie to meto buitį, laidojimo papročius. Galima susidaryti ryškesnį vaizdą ir apie vidutinį žmonių gyvenimo amžių. Iš kaulų nustatomos ir būdingiausios tam metui lėtinės ligos, traumos.
Manoma, kad aplink Rakaučizną gyvenusi bendruomenė nebuvo pasiturinti. Pasak P. Blaževičiaus, tai išduoda ir kai kurios iš kaulų nesunkiai nustatomos ligos. Pavyzdžiui, rachito požymiai gali būti ženklas, kad mityba nebuvo visavertė.
Apie 60 procentų rastų palaikų – vaikų. „Tyrinėjamajam laikotarpiui tai yra būdinga – vaikų nuo kūdikystės iki paauglystės amžiaus mirštamumas buvo labai didelis“, – aiškina pašnekovas.
Rado ir monetų
Kadangi bažnytinės knygos, iš kurių gaunama rašytinės informacijos, buvo pildomos daugiausia nuo XX amžiaus pradžios, ankstesnių amžių istorines detales atskleidžia archeologiniai senųjų kapinynų ar gyvenviečių tyrinėjimai.
Kasinėdami kapinyną, be žmonių kaulų studentai aptiko ir kitų radinių – drabužių liekanų, įkapių. Įkapių Rakaučiznos kapinyne nedaug – aptikta tik viename kitame kape.
Rastos septynios XVII amžiaus monetos, sagtelė. Vienas įdomesnių radinių – apskritas žvangutis, kuris, kaip manoma, buvo įdėtas į vaiko kapą.
Iš kokių medžiagų pagaminti šie daiktai, bus tiksliai nustatyta atliekant tolimesnius jų tyrimus. Atkasta ir keliolika stiklinių karoliukų bei medinių karstų liekanų.
Pasak P. Blaževičiaus, šie negausūs radiniai liudija, kad tuo metu paprotys laidojant kartu su mirusiuoju į kapą dėti buityje naudojamų daiktų jau buvo praėjęs. Tai labiausiai buvo būdinga geležies amžiui ir viduramžiams.
Jaunieji istorikai aptiktus kaulus atskirai iš kiekvieno kapo surinko ir perdavė antropologams. Vilniaus universiteto antropologijos ir histologijos specialistai nustatys tikslesnį palaidojimo laiką, mirusiųjų amžių, lytį, kokiomis ligomis jie sirgo.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ
Lietuvos edukologijos universiteto studentai Rakaučiznoje atliko praktiką.
Radiniai byloja apie skirtingų amžių sandūrą.