Ukmergėje bures iškėlė pirmasis šalyje jaunimo pastatytas laivas – burvaltė „Laumė“. Jį pagamino Ukmergės jūrų skautai. Šios dvejus metus mūsų rajone gyvuojančios organizacijos nariai burinį laivą ketina naudoti mokymams bei dalyvauti šalyje bei užsienyje rengiamose regatose.
Trečiadienį laivas iš dirbtuvių, esančių Ukmergės jaunimo laisvalaikio centre, iškeliavo į Žirnajų ežerą. Čia „Laumės“ laukia pirmieji išbandymai, po kurių ji keliaus į Klaipėdoje vyksiančią Jūros šventę.
Uostamiestyje laukia pirmieji vieši laivo pasirodymai – laivų parade ir regatose.
Laivo ilgis – 3,76 metro. Jo burių plotas 6,5 kvadratinio metro. Burvaltė pagaminta iš faneros ir sveria apie 100 kilogramų.
Šio projekto vadovas – Ukmergės jūrų skautų vadovas Jonas Dragūnas. Jis pasakojo, kad organizacija šiuo metu vienija apie 20 ukmergiškių nuo 14 iki 18 metų. Ukmergiškių „Skautų slėnis“ įsikūręs Pabaisko seniūnijoje, Sukinių kaime.
J. Dragūnas pasakojo, jog susibūrę prieš dvejus metus, jaunuoliai pradėjo nuo pradžiamokslio – vandens žygių plaustais, baidarėmis, kanojomis.
Ukmergiškiai buvo išplaukę ir į „atvirus vandenis“ – praktiką atliko Baltijos jūroje.
Vėliau kilo mintis pastatyti savo burinį laivą, kuris būtų skirtas mokytis būriuoti, lavinti įgūdžius.
Anot pašnekovo, „Laumė“ nėra sportinis laivas, kuriam būtų svarbu kuo didesnis išvystomas greitis. Tai – mokomasis laivas, kuris pirmiausia turi būti saugus ir patikimas.
Statant laivą labiau rūpėjo jo atsparumas vandeniui. Būtent dėl to „Laumė“ turi net daugiau ją ant vandens laikančių oro talpų nei priklausytų pagal normatyvus.
Autorinį burvaltės brėžinį ukmergiškiai jūrų skautai įsigijo iš Didžiosios Britanijos tokio tipo laivų konstruktorių. Pagal specialų užsakymą pagamintą burę atsivežė iš Lenkijos.
Įgyvendindami savo sumanymą pastatyti pirmąjį šalyje jūrų skautų laivą, jie konsultavosi su užsienio šalių kolegomis – skautais iš Čekijos, Skandinavijos šalių ir net iš Naujosios Zelandijos. Labiau patyrę užsieniečiai dalijosi patirtimi, atsiuntė ukmergiškiams naudingos literatūros.
„Laumės“ gamyba truko beveik septynis mėnesius – nuo sausio iki liepos pabaigos.
Pastatę laivą, jaunuoliai savo pirmajam kūriniui sugalvojo ir pavadinimą. Vadovas mano, kad pasirinkimas vykęs – vardas trumpas, turintis kažkokios paslapties potekstę.
J. Dragūnas sako, kad šio laivo registracija pagal šalyje galiojančias taisykles nėra būtina. Ji reikalinga tuomet, kai laivo ilgis didesnis nei 5 metrai. Tačiau norint dalyvauti kitose šalyse rengiamose regatose, skautai turės pasirūpinti atitinkamais leidimais laivui.
Jūros skautų vadovas įsitikinęs, kad pirmasis Lietuvoje jaunimo pastatytas laivas – prasmingas Ukmergės jūrų skautų veiklos įrodymas. Buriavimu „susirgusiam“ jaunimui atsirado reali galimybė dalyvauti šalyje ir užsienyje rengiamose regatose ir garsinti šalį bei gimtąjį miestą.
***
Lietuvos jūrų skautų sąjungos lopšys – Kaunas. Ji įsteigta 1922 m. kovo 12 d. Jūrų skautus globojo Kaune įsteigtas vadinamasis Lietuvos jachtklubas – organizacija, kuri vienijo vandens sporto entuziastus.
Jūrų skautai aktyviai talkino Lietuvos jūrininkų bei Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti sąjungoms. Jie aktyviai dalyvavo šių draugijų tautinio laivyno propagavimo darbe, švenčių ir rinkliavų ruošime.
Per trumpą laiką spėjo pasižymėti prisidėdami organizuojant pagalbas nukentėjusiems nuo potvynių. Jūrų skautų vadai suorganizavo pirmąją Lietuvos vandens sporto šventę, valčių rungtynes ir pirmąją Lietuvos mokinių kelionę į užsienį.
Atsidėkodamas už parodytą veiklumą Lietuvos jachtklubas Kauno jūrų skautus apdovanojo vėliava. Tai buvusiojo jachtklubo vėliava (mėlynas simetriškas kryžius baltame fone, viršutiniame prie koto ketvirtyje nacionalinė trispalvė) su jūrų skautų ženklu – lelija su inkaru – priešpriešais apatiniame ketvirtyje. Beveik visi Lietuvos jūrų skautų vienetai naudojo būtent Lietuvos jachtklubo vėliavą, skyrėsi tik lelijos vieta ant vėliavos arba spalvos. Panašias vėliavas Lietuvos jūrų skautai naudoja iki šiol.