Butų kainos Ukmergėje pastarąjį pusmetį nukrito tiek, kad kai kurie pardavėjai prarado viltį sudaryti pelningą sandorį. Daugelis jų buto pardavimą laikinai „užšaldė“, tikėdamiesi, kad štilis nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis po poros metų. „Geriau mokėti mokesčius nei butą parduoti pusvelčiui“, – įsitikinę pardavėjai.
Ligita JUODVALKIENĖ
Reklaminio laikraščio „Ukmergė“ skelbimuose metų pradžioje nurodytos butų kainos per pusmetį gerokai subliuško. Nepardavę butų, vieni pardavėjai jas muša iš peties, kiti sako nė nebesiskelbiantys. Skundžiasi mokantys didelius mokesčius, bet mano, kad reikia kaip nors išlaukti, kol kainos vėl pradės kopti į viršų. Beje, daugelis pardavėjų mano, jog tokio zenito, kokiame buvo prieš pusantrų metų, jos nebepasieks. Kai kurie savininkai nuo mokesčių „tuščia pavara“ už negyvenamą butą ginasi priimdami nuomininkus. „Nors už šilumą sumoka“, – svarsto jie.
Butų kainos Ukmergėje pastarąjį pusmetį nukrito tiek, kad kai kurie pardavėjai prarado viltį sudaryti pelningą sandorį. Daugelis jų buto pardavimą laikinai „užšaldė“, tikėdamiesi, kad štilis nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis po poros metų. „Geriau mokėti mokesčius nei butą parduoti pusvelčiui“, – įsitikinę pardavėjai.
Ligita JUODVALKIENĖ
Kai kurie prieš gerus metus buvę neįperkami butai atpigo dvigubai.
Autorės nuotr.
Už trijų kambarių butą Miškų gatvėje prieš pusmetį 190 tūkstančių prašęs vyriškis sako viltį parduoti butą už tokią kainą praradęs ir kol kas visai nebesiskelbiąs. 90 tūkstančių litų, kuriuos vienas pirkėjas pasiūlė už neseniai suremontuotą butą, savininkui pasirodė „už dyką“.
„Palauksiu porą metų. Gal kainos pakils. Parduočiau už 130 tūkstančių. Pigiau neapsimoka – į butą daug sudėta“, – pašnekovas sako, kad geriau sumokėti mokesčius ir laukti nekilnojamojo turto pardavėjams geresnių laikų. O tie „geresni laikai“, anot jo, prasidės tuomet, kai bankai pradės dalinti kreditus su normaliomis palūkanomis. Dėl šios situacijos kaltina bankų politiką.
Dviejų kambarių buto Maironio gatvėje savininko keturis mėnesius trukę bandymai parduoti nekilnojamąjį turtą – taip pat nesėkmingi. Nors kainą nuo 110 tūkstančių litų žmogus numušė iki 95 tūkstančių, pirkėjų neatsirado. Šiuo metu laiko butą tuščią ir moka mokesčius. Nuomoti tvarkingo buto nesirengia – sako, kad po laikinų gyventojų buto „prekinė išvaizda“ gali pasikeisti ne į gerą. Visus metus pirkėjo nesulaukia ir buvusio karinio miestelio kvartale parduodamas dviejų kambarių butas. Jo pardavėja pripažįsta, kad liaudyje „gorodoku“ vadinamo rajono reputacija – ne pati geriausia. Kainą numetė perpus – iš prieš metus prašomų 90 tūkstančių skelbimo turinyje teliko 45.
„Belieka tikėtis, kad kas nors nupirks. Vienintelis buto trūkumas – nėra balkono. O tie, kurie baiminasi, kad čia gyvena daug asocialių šeimų, gali ant jų pataikyti ir nusipirkę butą kituose mikrorajonuose“, – sako pašnekovė. Ji išvardijo ir keletą privalumų: kaina, tinkanti mažas pajamas uždirbantiems žmonėms, arti turgus, centras.
„Skelbiamės jau keletą mėnesių, bet nesulaukėme nė vieno skambučio“, – sako vieno kambario buto prie „Šilo“ vidurinės mokyklos pardavėjai. Pradinė buto kaina buvo 50 tūkstančių. Dabar jos belikę tik 38. Savininkai sako abejojantys, ar beverta ir pardavinėti…
Butų pardavėjai imasi visokių gudrybių, norėdami atkreipti dėmesį į savo prekę. Trijų kambarių butą Miškų gatvėje parduodanti moteris skelbime nurodė akivaizdžiai nesuapvalintą kainą – 129 tūkstančiai litų. Pašnekovė sako, kad tai specialiai sumanyta optinė apgaulė, psichologinė gudrybė: 129 – mažiau negu 130.
Dar gardesnį masalą pirkėjui ant kabliuko užnėrė vieno Maironio gatvėje esančio buto savininkai. Jų skelbime nurodyta dviejų kambarių buto kaina – 1000 litų. Ji – užrašyta juodu ant balto – neišnyksta ir gerokai pasitrynus akis… Paskambinus nurodytu numeriu, moteriškas balsas paaiškino: „Čia redakcijoj įsivėlė klaida. Šiaip prašome 100 tūkstančių.“ Ir griežtu tonu patarė taip naiviai netikėti tokiom nesąmonėm… Teisybės teko ieškoti „Ukmergės“ laikraščio redakcijoje. Skelbimus priimantis darbuotojas pasakojo puikiai prisimenantis šį skambutį. Jis iš tiesų pamanė nenugirdęs ir kelis kartus prašė užsakovę pakartoti buto kainą. Ir tiek pat kartų išgirdo atsakymą: „Tūkstantis litų“.
Iš trijų Ukmergėje buvusių nekilnojamojo turto agentūrų beliko viena. Individualios įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto pardavimais, savininkas Robertas Stragis sako, kad esamą situaciją galima apibūdinti vienu sakiniu su trimis neiginiais: „Niekas nieko neperka.“
Pasiūla didžiulė, tik pirkėjų nėra. Anot jo, aišku, kad padėtis šioje sferoje pasikeis tik atsigavus ekonomikai, tačiau sunku prognozuoti, kada taip atsitiks. „Jei nekilnojamojo turto kainos ir pasieks buvusias viršutines lubas, tai atsitiks negreitai. Gal tik po kokių penkerių metų“, – atsargiai prognozuoja R. Stragis.