Neįprastai šalti pavasario orai nerimą kelia visiems ūkininkams, taip pat ir braškių augintojams. Ūkininkai imasi įvairių nuo šalčio galinčių apsaugoti priemonių – dangsto po atviru dangumi ir net šiltnamiuose augančias braškes, laukuose kūrena laužus. Šiemet prognozuojamas ir vėlyvesnis uogų derlius.
„Esame labai sunerimę ir galvojame, kaip gelbėti braškes. Jei bus, kaip žada sinoptikai, aštuoni laipsniai šalčio dirvos paviršiuje, tai jau net po priedangom tokios temperatūros braškių žiedai neatlaiko. Tai jau nebe šalna, bet tikras šaltis.
Imamės visokių priemonių, kad apsaugotume būsimą derlių. Šiltnamiuose dangstom braškes, net žvakes deginam. Laukuose pasiruošę naktimis budėti, laužus kūrenti, kad dūmų priedanga susidarytų. Jau informavome apie tai ir priešgaisrines tarnybas“, – taip braškes auginančių ūkininkų nuotaikas šį pavasarį apibūdina Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis.
Pasak jo, kelios šiltesnės dienos, kuriomis galėjome pasidžiaugti šį pavasarį, paskatino žiedinių pumpurų formavimąsi, tačiau po to gerokai nukritusi oro ir dirvos paviršiaus temperatūra sustabdė procesą. Maža to, iškilo grėsmė, kad šalnos visiškai sunaikins ankstyvąjį derlių.
Priedangos gali negelbėti
Paprastai ankstyvųjų uogų jau sulaukiama gegužės antroje pusėje. Anot pirmininko, šiemet dėl tokio kaprizingo pavasario pirmąsias braškes raškysime vėliau. Po priedangomis bei nešildomuose šiltnamiuose augančių braškių žiedai praktiškai atlaiko iki 5° šaltį. Žemesnė temperatūra jiems jau pražūtinga.
„Ne tik Lietuvoje – visoje Europoje neramu. Jei tokia minusinė temperatūra bus, kaip žadama, tai jau gamtos stichija galima pavadinti. Praeitą savaitę Prancūzijoje šiltnamiai lūžo nuo sniego dangos. Teko lankytis Lenkijoje, tai ten žiemą kai kuriuose regionuose braškynai nukentėjo“, – sako V. Juodsnukis.
Daugelyje Lietuvos vietų uogynai labai nukentėjo ir žiemą, nes sniego beveik nebuvo Panevėžio, Ukmergės, Jonavos rajonuose, Suvalkijoje.
Uogas raškys vėliau
Ukmergiškio Vlado Guzelio braškyne, esančiame Pivonijos seniūnijoje, Obelių kaime, didžioji dalis uogų auginamos po atviru dangumi. Iš daugiau kaip 10 ha ploto uogyno šiemet kovo pabaigoje priedangomis ankstyvesniam derliui uždengė apie 2 ha. Ūkininkas teigia, jog ši papildoma priemonė derlių paankstina kokia savaite.
V. Guzelis sako, jog šio pavasario orai tikrai išskirtiniai – šilumos stoka stabdo augalų vegetaciją, braškės dar nežydi net po priedangomis. Paprastai birželio pradžioje ankstyvosios uogos jau būdavo raškomos. Būta ir tokių metų, kai jau gegužės 27 d. pirmosios uogos į Ukmergės turgavietę keliaudavo. Kadangi nuo žydėjimo iki sunokimo turi praeiti mėnuo, jau galima spręsti, kad šiemet derlius bus vėlyvesnis.
Tačiau antra vertus tai, kad braškės dar nežydi, turi ir teigiamą pusę. Mat V. Guzelis aiškina, jog ir menka šalnelė lauke augančių ir priedangomis neapsaugotų augalų žiedus pakanda. Ir kadangi jie dar neišsiskleidę, didelio pavojaus nėra. O ūkininkas viliasi, kad diena kita ir pavasaris stos į savo nuolatines vėžes, orai atšils.
„Dažniausiai tokių šalnų sulaukdavome į gegužės pabaigą. Tuomet būna pats žydėjimas ir šalnos derliui didelę įtaką turi. Viena iš priemonių nuo tokių šalnų braškes apsaugoti – laistymas. Jei purškimo sistema yra, purškiama naktį, kai šalnos tikimybė didžiausia“, – pasakoja pašnekovas.
Laužų V. Guzelis tikrai nesiruošiąs deginti. Prisipažįsta nė neįsivaizduojąs, kaip tokį didelį braškyną dūmų priedanga nuo šalnų apsaugoti.
Džiaugiasi, kad dalyje uogyno turi įsirengęs purkštukinę laistymo sistemą. Kitame plote ketina įsirengti šiemet. Sako, kad žemė pavasarį džiūsta greitai ir lietaus braškėms jau reikėtų.
Žiemą ūkininkas taip pat vadina nepalankia braškėms. Ypač nukentėjo pirmamečiai, rudenį pasodinti daigai. Iš 3 ha apie trečdalį atsodinti tenka pavasarį. „Labai blogai, kai žiemą tai atlydžiai, tai šalčiai labai stiprūs. Šaknų sistemai ypač kenkia, daigus tiesiog iškilnojo. Kai atšilimas, daigai net išplaukia. O dar stiprus vėjas išjudina. Dar iki šiol atsodinimo darbai braškyne vyksta“, – pasakoja V. Guzelis.
