Rajono tarybos nariai beveik mėnesį svarstė ir į visas puses tampė savivaldybės biudžeto paklodę. Šią savaitę politikai tvirtina šį išskirtinį dokumentą. Daugiausiai planuojamas išlaidas šiemet didina ūgtelėjusi minimali alga.
Ligita JUODVALKIENĖ
Vilmos Nemunaitienės nuotr. Savivaldybės biudžetas jau suskaičiuotas.
Savivaldybės Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto pirmininkė Elena Mirinavičienė sako, kad biudžeto lėšos pradedamos dėlioti tik tuomet, kai Finansų ministerija patvirtina mokesčių surinkimo planus bei valstybės dotacijas.
Kitaip tariant, kai paaiškėja, kiek yra bendrame „katile“, galima pradėti skirstyti konkrečioms sritims.
Pagrindinius štrichus sudėlioja savivaldybės Finansų skyriaus specialistai, remdamiesi kitų skyrių darbuotojų pasiūlymais. Tik tuomet tvarkingai į eilutes sudėliotas savivaldybės biudžetas keliauja į rajono tarybą.
Tarybai šiemet teikiamas tvirtinti 90 mln. 64 tūkst. litų pajamų ir 97 mln. 956 tūkst. litų išlaidų biudžetas.
Koks tai yra svarbus dokumentas, įrodo šio klausimo svarstymo išskirtinumas. Savivaldybės tarybos veiklos reglamente išdėstomos taisyklės, kaip turi būti svarstomas biudžetas, kiek laiko skirti jo projekto analizavimui.
„Reglamente reikalaujama, kad svarstymui turi būti skiriama ne mažiau kaip dvi savaitės. Juk nuo šio dokumento priklauso visų metų savivaldybės gyvenimas“, – aiškina E. Mirinavičienė.
Derina su galimybėmis
Svarstant biudžetą tarybos nariams tenka prisiminti praėjusių metų pažadus daugiau dėmesio skirti vienai ar kitai sričiai, įsipareigojimus, užfiksuotus posėdžių protokoluose, bei kitus raštus. Belieka viską suderinti su galimybėmis…
Šių metų biudžeto pajamos palyginti su pernykščio padidėjo apie tris milijonus litų. Tačiau ši nemenka suma skirstant pinigus greitai „ištirpsta“ Vyriausybei pakėlus minimalios algos dydį.
Daugelį biudžeto eilučių nuo tarybos narių „fantazijų“ saugo konkrečių ministerijų priimti įstatymai. Biudžetinių įtaigų išlaikymui, jų darbuotojų algoms, pašalpoms, kompensacijoms lėšos numatomos remiantis šiais įstatymais.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai patenka į ministerijų nustatytų sumų žirkles. Ukmergės savivaldybės nuostata – laikytis algų vidurkio – nesikeičia jau ne vienerius metus.
„Suvalgė“ minimali alga
Išskirtinė šių metų situacija – padidėjusi minimali alga. Ši aplinkybė atlyginimų eilutę padidino 2,4 mln. litų. Tai ženkli suma – sudaro 2,6 proc. viso biudžeto.
Kai kurioms įstaigoms skirta gerokai daugiau lėšų nei pernai. Vlado Šlaito viešajai bibliotekai šiemet skiriama 64, Ukmergės kraštotyros muziejui – 81, kultūros centrui – 113 tūkst. litų daugiau nei pernai.
Tačiau tai nereiškia, kad įstaigos turės laisvesnes rankas veiklai ar plėtrai. Beveik visos papildomos lėšos „keliaus“ į algalapius minimalios algos kompensavimui.
Darbuotojų atlyginimų sąskaita 1 mln. litų biudžete padidėjo ir švietimui skirtos lėšos.
Politizavimo neįžiūrėjo
E. Mirinavičienė sako, kad, paskirsčius šias lėšas, dėliojami likusieji – savivaldybės programoms skirti pinigai.
Jie į atskiras eilutes išdėstomi pagal 9 programas, apimančias švietimą, sveikatos apsaugą ir socialinę paramą, aplinkos apsaugą, kultūrą, sportą, smulkaus ir vidutinio verslo bei turizmo, viešosios infrastruktūros, kaimo plėtros, savivaldybės valdymą.
Komiteto pirmininkė mano, kad akivaizdaus politizavimo prieš rinkimus į Seimą pavyko išvengti: „Tarybos nariai pakankamai atsakingai pažiūrėjo į šią pareigą.“
Aišku, be diskusijų ir pasiūlymų komitetų posėdžiuose neapsieita. Juose dalyvavusi E. Mirinavičienė sako, kad ne visi siūlymai yra konstruktyvūs ir verti tolesnio tarybos narių svarstymo. Kai kurie iš jų – pakankamai neišanalizuoti.
Siūlė mažinti
Komitetuose šiemet siūlyta sumažinti Tarptautiniam būgnų ir perkusijos festivaliui skirtas 20 tūkst. litų lėšas bei apkarpyti 60 tūkst. litų savivaldybės reprezentacines lėšas.
Komiteto pirmininkė įsitikinusi, kad Ukmergę reprezentuojančiam festivaliui skirta ir taip kukli suma.
Anot jos, delegacijų priėmimui, šventėms skirtų reprezentacinių lėšų taip pat neišeina atsisakyti. Mat per metus savivaldybė sulaukia dešimt ir daugiau delegacijų. „Negalime būti nuo visų užsisklendę. O svečius tenka ir pamaitinti, ir apgyvendinti“, – aiškina E. Mirinavičienė.
Šiemet daugiau lėšų numatyta skirti teismo išlaidoms. Šioje eilutėje – 200 tūkst. litų. Pernai apsieita su 160 tūkst. litų.
Toks padidėjimas sukėlė kai kurių opozicijos narių kritiką.
„Pirma teismų su „Miesto energija“ dalis baigėsi mūsų naudai. Laukia antras etapas, kuriame bus nagrinėjamos abiejų pusių skolos vienos kitai. Jei teismams pinigų neskirsime, tuomet negalime kalbėti apie skolų prisiteisimą“, – aiškina pašnekovė.
7 mln. litų šiemet numatoma skolintis. Skolinimuisi numatomos lėšos reikalingos prisidėti prie įgyvendinamų investicinių projektų. Panašią sumą savivaldybei skolintis prireikė ir pernai.
„Savivaldybė kur kas mažiau skolinosi prieš 5–6 metus. Bet nebuvo būtinybės – nevykdė tiek daug kaip dabar europinių projektų“, – teigia pašnekovė.
Atsirado naujų eilučių
Biudžete atsirado naujų eilučių. Vlado Šlaito bibliotekai skiriama 10 tūkst. litų leidinių įsigijimui. Šis žingsnis žengtas prisiminus senus pažadus ukmergiškiams. Kita naujovė – kaimo gyvenviečių drenažo įrenginių remonto darbams skiriama 20 tūkst. litų. Už šias lėšas bus atlikta įrenginių revizija.
Planai, kad lėšų drenažo renovacijai pavyks gauti per investicinius projektus, nepasitvirtino. Žemės ūkio ministerija rengia programas melioracijos įrenginių rekonstrukcijai tik dirbamoje žemėje.
…arba jos „aptirpo“
Kai kurios eilutės šiųmečiame biudžete, palyginti su pernykščiu, „aptirpo“.
Gerokai sumažintas administracijos direktoriaus rezervo fondas. Pernai jame buvo 100 tūkst. litų ir jie buvo naudojami nenumatytoms išlaidoms padengti. Šiemet liko 30 tūkst. Ribojama jų paskirtis – Biudžeto sandaros įstatymas leidžia naudoti tik ekstremalių atvejų padarinių šalinimui.
Bendruomenės sveikatos punktams skiriama 25 tūkst. litų – vos ne dvigubai mažiau nei pernai. Tačiau 20 tūkstančių litų pažadėta pastatų renovacijai.
Bendruomenės sveikatos punktų tinklas dėl lėšų apkarpymo neturėtų susiaurėti. Atvirkščiai – naują punktą žadama įsteigti Rečionių universaliame daugiafunkciame centre. Įsteigus visuomeninės paskirties pastatuose, sumažėja išlaikymo sąnaudos.
„Judinti“ nedraudžiama
Rajono tarybos patvirtintas biudžetas nėra „nepajudinamas“. Paprastai metų eigoje dar ne kartą lėšos „stumdomos“ iš vienos eilutės į kitą.
E. Mirinavičienė sako, kad tai daroma, norint išnaudoti išlaidoms skirtus pinigus tais atvejais, jei vienose srityse jie sutaupomi, o kitoms trūksta.
Perskirstant lėšas taip pat reikia gauti rajono tarybos narių pritarimą.