Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pernai Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra didesnis. Ligotumas šiais sutrikimais nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc. Moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais yra apie 1,6 karto didesnis nei vyrų.
Higienos instituto duomenimis, ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėja. Moterų ligotumas šiais sutrikimais yra didesnis nei vyrų. Nuo 2016 m. augęs vyrų psichikos ir elgesio sutrikimų ligotumo rodiklis 2020–2021 m. sumažėjo – tam įtakos turėjo pandemijos sukeltas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo sumažėjimas, tačiau įdomu tai, kad ir pandemijos metu moterų ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis nuosekliai didėjo.
Pernai vyrams depresija 3 kartus, o demencija 1,6 karto buvo rečiau nustatoma nei moterims. Tačiau vyrams dažniau nei moterims diagnozuoti psichologinės raidos sutrikimai (2,8 karto), elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (2,5 karto), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (4,3 karto).
Higienos institutas skelbia, kad 2016–2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę panašus buvo tiek mieste, tiek kaime.
Skirtumų labiau pastebima, analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės ir Plungės savivaldybėse, mažiausi – Utenos, Visagino ir Lazdijų savivaldybėse.
Ukmergės savivaldybėje standartizuotas ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais buvo didesnis, nei šalies vidurkis – 109,1 1 000 gyventojų, kai bendras Lietuvos rodiklis – 83 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 000 gyventojų.
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65-erių metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmens, turinčio psichikos ir elgesio sutrikimų, 1 000 gyventojų 2016 m. iki 265,7 asmens 2022-aisiais – tai didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių.
Higienos instituto duomenimis, Vaikų ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimų rodikliai pandemijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki jos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse rodikliai panašūs į iki pandemijos fiksuotus arba didesni.
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m. (36 apsilankymai 100 gyventojų), tačiau 2020 m. dėl pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai – apsilankymų skaičius sumažėjo.
2021 m. apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004–2007 m. (21 apsilankymas 100 gyventojų). 2022 m. nuotolinių ir nenuotolinių apsilankymų pas psichiatrus skaičius siekė 40 apsilankymų 100 gyventojų.
Pernai suaugusiųjų profilaktinių apsilankymų pas psichiatrą ėmė daugėti, tačiau vaikų apsilankymų toliau mažėjo.
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejo 100 000 gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų 100 000 gyventojų pernai – daugiau nei 6 kartus.
Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias ES, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 000 Lietuvos gyventojų, pernai – 19 iš 100 000 gyventojų – mirtingumas dėl savižudybių per pastaruosius 22-ejus metus sumažėjo 58 proc.
Šią informaciją pateikė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė Žilvinė Našlėnė.
Straipsnis publikuojamas Šeimų asociacijai „Ne vieni“ įgyvendinant projektą „Sveikatos raktai“.
Projektas finansuojamas Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
