Gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose prilygsta gyvenimui tikroje šeimoje. Čia sukurta jauki namų aplinka, nuolatos rūpinamasi vaikais, o šie mokomi būti tvarkingais ir atsakingais jų šeimininkais.
Nuo 2017-ųjų kovo Ukmergėje yra įsikūrę „Ryto“ bendruomeniniai vaikų globos namai. Juose šiuo metu gyvena devyni auklėtiniai.
Taip pat jau metus veikia „Vilties“ bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose apsigyveno aštuoni vaikai.
Šios dabar jau buvusių Ukmergės vaikų globos namų permainos susijusios su Lietuvoje įgyvendinama institucinės globos sistemos pertvarka. Ji pradėta 2014 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva. Siekiama, kad globos paslaugas teikiančių valstybinių įstaigų nebeliktų, o visi be tėvų globos likę vaikai gyventų pas juos globojančius ar įvaikinusius asmenis arba gyventų šeimą primenančiuose bendruomeniniuose namuose.
Turi kuo rūpintis
Toks būstas kaip bendruomeniniai vaikų globos namai, sako Ukmergės globos centro direktorius Vygantas Kaselis, buvo labai reikalingas. „Vaikai iš tikrųjų labai laukė persikėlimo į šiuos namus, – pasakojo jis. – Jie džiaugiasi nauja ir artima jiems tapusia aplinka, namais, kuriuos gali vadinti savais, tuo, kad turi kuo rūpintis.“
O rūpintis, anot direktoriaus, išties yra kuo. „Čia vaikai patys tvarkosi, atlieka įvairius darbus: vasarą pjauna žolę, žiemą kasa sniegą. Augina, prižiūri daržoves, jas reikia surinkti, sutvarkyti. Padedami darbuotojų, viską daro patys“, – sako pašnekovas.
Ir vienuose, ir kituose namuose yra po 6-is Globos centro darbuotojus. Jie čia dirba ir su vaikais būna septynias dienas per savaitę 24 valandas per parą.
Kaip vienus didžiausių pliusų, gyvenant bendruomeniniuose namuose, direktorius įvardija drausmės dalykus. „Anksčiau, gyvenant globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus. Čia yra aštuoni vaikai, jie susitelkę į savo užduotis, darbus, todėl net nebėra panašių problemų“, – pastebi jis.
V. Kaselio teigimu, šiuose namuose vaikai turi ir gerokai daugiau prasmingų užsiėmimų: „Jie yra atsakingi už darbus, turi stengtis, kad viskas būtų tvarkinga. Svarbiausia – jausmas kaip tikruose namuose. Ir gyvena jie čia kaip šeimyna, stengiamės nesikišti į jų gyvenimą. Raginame, kad būtų savarankiški, patys susigalvotų kokių nors šių namų tradicijų.“
Supranta savo pareigas
Jaukiai ir šiuolaikiškai įrengtuose kambariuose vaikai gyvena po du. „Čia – namų aplinka. Vaikai greitai priprato, adaptavosi, viskas jiems labai patinka, – sako socialinė darbuotoja Jūratė Mackelaitė. – Yra didelis kiemas, sodas, visi kartu rinkom obuolius, išsispaudėm sulčių. Vaikai ir šiltnamyje darbuojasi, daržininkauja. Vasarą nusipirkom batutą, turim baseiną.“
Džiaugiasi, kad vaikai ir jaučiasi čia kaip savo namuose. „Grįžę iš mokyklos turi įvairios veiklos. Jei oras geras, būna kieme. Šiandien, kai šalta, – viduj: kas pamokas ruošia, kas – prie televizoriaus ar kompiuterio“, – šypsosi ji.
Prižiūrėti savo būstą vaikai mokosi patys – šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. „Buities darbų grafikas būna sudaromas visam mėnesiui, – pasakojo socialinė darbuotoja. – Paskirstoma, kas tvarkys poilsio kambarį, virtuvę, tualetą. Savo kambarius kiekvienas tvarko pasikeisdami, patalynę patys keičiasi. Vaikai puikiai žino, kad viską padaryti privalo patys, supranta, kad tai – jų pareiga.“
Anot Globos centro direktoriaus V. Kaselio, su darbuotojų pagalba vaikai patys perkasi maisto produktus, drabužius. Vyresniesiems pagal savarankiškumo programą pinigai asmeniškai pervedami į banko korteles.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose nepamirštamos asmeninės ir didžiosios metų šventės. „Susėdame prie Kūčių stalo, minime Kalėdas, Velykas. Visus gimtadienius švenčiam – valgom tortą, į kavinę nueinam“, – sako socialinė darbuotoja J. Mackelaitė. Smagu stebėti vaikus, perimančius tradicijas, kurias ateityje, tikimasi, jie puoselės jau savo šeimose, augindami savo vaikus.
Už gerumą ir staigmenas vaikai atsidėkoja. Socialinių darbuotojų dieną visus maloniai nustebino, padovanodami gėlių.
Darbuotojai vaikams atstoja šeimą. „Bendruomeniniuose namuose gyvena vaikai su nuolatine globa – santykių su biologiniais tėvais jie praktiškai nepalaiko. Tėvai jais nesidomi. Nebent vaikai vyksta pasisvečiuoti pas giminaičius, globėjus“, – pasakojo direktorius.
Šiuose globos namuose gyvena 12–18 metų asmenys. Vyriausias jų mokosi Kaune, o savaitgaliais grįžta čia – į savo namus. Sulaukus pilnametystės ir įstojus mokytis, naudotis šia valstybės suteikiama galimybe galima iki 21-erių.
Kviečiami atverti namų duris
Ukmergėje bendruomeniniai vaikų globos namai pradėti steigti rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Perkėlus į juos vis daugiau globotinių, ištuštėjo buvę vaikų globos namai. Pastaroji įstaiga nuo 2018 metų pakeitė ir savo pavadinimą – tapo Ukmergės globos centru.
Taip pat Ukmergėje buvo sustiprintas globėjų, svarstančių apie galimybę vaikus globoti arba įsivaikinti, ruošimas. Tokiems asmenims privalomi specialūs mokymo kursai. Tuo rūpinasi Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, mokyti galintys konsultantai dirba ir Ukmergės globos centre. Sudaromos darbo sutartys su budinčiais globėjais. Jiems iš biologinės šeimos paimtą vaiką galima atvežti bet kuriuo paros metu. Tarp jų užduočių – ir bendrauti su vaiko biologine šeima, padėti jai lengviau išspręsti kilusias problemas.
Ukmergiškiai, galintys globoti ar įsivaikinti, kviečiami atverti savo namų duris likimo nuskriaustiems vaikams. Ypač reikalingos trumpalaikės globos šeimos, t. y. tokios, kurios galėtų priimti vaikus tuomet, kai jų tėvai, šeima išgyvena sudėtingą laikotarpį.
Užs. Nr. 730
