Kelios UAB „Grosso Moda Lithuania“ darbuotojos yra pasipiktinusios savo bendrovės pozicija.
Sako žinančios, kad bendrovė, kurioje jos šiuo metu dirba, ir šiuo kruvinu laikotarpiu toliau bendradarbiauja su Baltarusija – nenutraukė su ja sutarčių ir toliau tiekia į Baltarusiją audinius.
„Mums buvo pasakyta, kad bendrovė nesikiša į politiką. Bet kaip taip gali būti – net mineralinį vandenį iš prekybos išėmė, o čia didžiulė prekyba vyksta. Mums šlykštu dėl tokių vadovų“, – emocingai kalbėjo ukmergiškė.
UAB „Grosso Moda Lithuania“ direktorė Ala Guzova sakė, kad po vasario 24-osios audinių į Baltarusiją nebeteikė. „Mes dirbame su visomis šalimis. Šiuo laikotarpiu, kalbant apie Baltarusiją, nieko nedarėme. Kaip bus toliau, viskas priklausys nuo situacijos“, – teigė ji.
Direktorė sakė, kad įmonėje dirba žmonių ir iš Ukrainos, ir iš Baltarusijos. „Turime atstovybes tiek Charkive, tiek Minske. Ar darbuotojas Baltarusijoje turėtume išmesti? Vienodai vertiname savo darbuotojus visose šalyse“, – teigė įmonės vadovė.
Tikino, kad bendrovėje dirba dvidešimt ukrainiečių. „Mūsų darbuotojai Charkive buvo visas aštuonias paras. Jie slėpėsi metro. Dvi moterys pagaliau išvažiavo. Jos pranešė, kad yra pakeliui. Kiti – įstrigę. Laukiame žinių“, – sakė praėjusią savaitę kalbinta A. Guzova.
Įmonės personalo vadybininkė Gitana Navalinskaitė papildė, kad Baltarusijoje, įmonės padalinyje, dirba keturi žmonės. „Tai – moterys su mažais vaikais. Jos taip pat išsigandusios, – sakė personalo vadovė. – Siekiame gauti vizas, kad jos galėtų atvykti čia.“
G.Navalinskaitė teigė, kad jokie pardavimai nevyksta. Paaiškino, kad medžiagos keliavo ne Baltarusijos įmonėms, o į bendrovės padalinį Minske, kur teikiamos siuvimo paslaugos. Tai esą maža dalis įmonės veiklos. Ten dabar liko dalis gaminių, kuriuos tikisi parsigabenti atgal.
Įmonė teigia patyrusi nuostolių Ukrainoje, bet šiuo metu apie nuostolius tikrai negalvojama, o galvojama apie darbuotojus, kuriuos tikisi visus išvysti gyvus ir sveikus. Tačiau situacija sudėtinga, nes kasdien vis sunkiau pavyksta su jais susisiekti.
Personalo vadybininkės žodžiais tariant, įmonė atidūrė tarsi tarp dviejų ugnių. „Apie kategoriškumus sunku kalbėti, dar neaišku, kokia bus situacija įmonėje. Esame nežinioje ir su didele viltimi tikimės, kad žmonės išgyvens. O verslo planai dar bus peržiūrimi“, – kalbėjo G. Navalinskaitė.
Bendrovė tokius pačius neramumus išgyvena jau antrą kartą. Pirmą kartą – 2014-aisiais, kai, anot vadovų teko dėti didžiules pastangas, kad darbuotojai pabėgtų iš Ukrainoje esančio Luhansko.
Personalo ir vadovų atranka
