Savivaldybė neseniai nutraukė sutartį dėl beglobių gyvūnų priežiūros su Medžiotojų ir žvejų draugija. Ukmergėje iškilo būtinybė kuo skubiau spręsti gyvūnų globos namų steigimo klausimą. Patvirtinus naująjį gyvūnų apsaugos įstatymą, teks keisti savivaldybėje galiojančias taisykles, toleruojančias gyvūnų naikinimą.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Eitume į globos namus…
Savivaldybėje antradienį įvykęs posėdis – reakcija į šalies televizijose nuskambėjusį gyvūnų naikinimo skandalą mūsų rajone.
Liudininkų bei rajono veterinarijos gydytojų teigimu, su gyvūnais buvo susidorojama brutaliais ir nelegaliais būdais. Jie buvo šaudomi net miesto centre, o kūnai metami į nerakinamą duobę netoli Ukmergės esančiame „Beglobių gyvūnų priėmimo punkte“.
Sutartis su Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija dėl beglobių gyvūnų gaudymo bei naikinimo buvo sudaryta prieš dvejus metus. Pagal ją, draugijai, į seniūniją pristačiusiai šuns ar katės galūnę, buvo mokama nuo 60 iki 80 litų. Nuo praėjusių metų pradžios iki šių metų balandžio rajone utilizuoti 252 gyvūnai.
Sprendimas – kol kas popierinis
Posėdyje dalyvavę rajono, policijos, maisto ir veterinarijos tarnybos, visuomenės sveikatos centro vadovai, seniūnai išsakė savo nuomonę šiuo klausimu. Išklausyti ir gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Penkta koja“ direktorės Agnės Volockytės pamąstymai.
Beveik vienbalsiai nutarta – globos namai Ukmergei reikalingi. Tačiau išrutulioti jų finansavimo, teisinio pagrindimo bei gyvūnų priežiūros ir išlaikymo sprendimo kol kas nesiryžta.
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys priminė apie nuskambėjusį skandalą ir paragino ieškoti konstruktyvių sprendimų. Jis mano, kad čia iniciatyvos turėtų imtis rajono verslininkai, tačiau savivaldybė „kažkiek prisidės prie to pinigine išraiška“. Pasak direktoriaus, iki šiol sprendžiant beglobių gyvūnų klausimą ne viskas buvo daroma tik blogai: „Rajone padaryta ir daug naudingų dalykų.“
Vis tik sutartis dėl beglobių gyvūnų priežiūros gegužės 5 dieną buvo nutraukta. Pasak rajono policijos komisariato viršininko Rolando Kiškio, vyksta ikiteisminis tyrimas, atliekami informacijos patikrinimai.
Gyvūnas – ne žaisliukas
Miesto seniūnas Stasys Jackūnas tikino nėra girdėjęs ar gavęs pareiškimų raštu, kad beglobiai gyvūnai mūsų rajone būtų šaudomi. „Nors pastaraisiais metais palaidų šunų ir kačių gerokai sumažėjo, beglobiai gyvūnai dar išlieka nemaža problema. Neretai įsigyjamas gyvūno jauniklis kaip žaisliukas vaikui. Šeimininkams pabodus, išmetamas į gatvę“, – kalbėjo jis.
Jei rajone vyktų gyvūnų registracija, žymėjimas, tokių „ištrėmimų“ būtų kur kas mažiau. O sugavus žymėtą keturkojį, kaip ant delno būtų ir jo šeimininkas.
Kai kurios kitų rajonų savivaldybės yra įsteigusios gyvūnų globos namus, kitos kviečia į pagalbą gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą „Nuaras“.
Naikinti draudžiama
Pasitarime dalyvavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Gleiznys įsitikinęs, kad ne kiekvienuose namuose turi būti šuo, bet kiekvienas šuo turi turėti savo namus.
Jau parengtas naujo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas. Jis greitai bus svarstomas Seime. „Jame rašoma, kad gyvūnai negali būti žudomi. Eutanazija gali būti taikoma tik tada, jei jie nukaršę, sunkai serga ar po traumos – kaip būdas palengvinti kančias“, – aiškino R. Gleiznys.
Pasak jo, tai dar kartą įrodo, kad globos namų steigimas būtinas. Tai padėtų atlikti gyvūnams sterilizaciją bei kastraciją. Šios procedūros – pagrindinis ir humaniškiausias populiacijos mažinimo būdas. Ne ką mažiau svarbu gydyti nuo parazitų – tai sunkias pasekmes žmonėms sukeliančių ligų prevencija.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėjos Elenos Mirinavičienės nuomone, gyvūnų registracija padėtų surinkti lėšų gyvūnų vedžiojimo aikštelių įrengimui.
Ir savivaldybės reikalas…
Ukmergės rajono gyvūnų globos pirmininkas Stasys Barauskas įsitikinęs, kad gyvūnų globos namų finansavimu turi rūpintis valdiškos institucijos. „Aš, kaip verslininkas, norėčiau būti tikras, kad steigdamas globos namus, investavęs savo pinigus, turėčiau garantijas, kad po metų ar kitų rajono valdžios požiūris nepasikeis ir ji nesudarys sutarties su kita įmone“, – sako jis. Įsitikinęs, kad sutartis su verslininkais, steigiančiais gyvūnų globos namus, turėtų būti ilgalaikė.
S. Barauskas mano, kad jei bus skelbiamas konkursas dėl globos namų steigimo, kaip būtiną sąlygą reikia įtraukti kai kuriuos punktus. Vienas jų – paslaugas siūlantis juridinis asmuo turi turėti paruoštus aptvarus gyvūnų laikymui. „O ne vieną aptvarą žudymui ir duobę, kaip yra dabar“, – sako jis.
Bendradarbiauti su Ukmergės savivaldybe pasisiūlė gyvūnų globos organizacija „Penkta koja“. Jos direktorė Agnė Volockytė teigia, kad dešimt šios organizacijos narių dirba be atlygio, neremiami valdžios, bet sulaukiantys aukų iš gyventojų.
Svarbiausia, pasak jos, surasti globos namams patalpas. Norinčio prie to prisidėti savanoriškais ir visuomeniniais pagrindais jaunimo turėtų atsirasti ir Ukmergėje. Norintiesiems pasidalinti mintimis gyvūnų globos klausimu ar iškilus problemų, ji siūlo skambinti jai telefonu 8 685 42471.
Taisyklių formuluotės – už įstatymo
Miesto seniūnas S. Jackūnas pripažįsta, kad šiuo metu beglobių gyvūnų klausimas rajone lieka atviras. Ar gatvėse nuo šiol būriais slankios palaidi šunys ir katės? Kiek laiko gulės ant šaligatvio mašinos partrenkto gyvūno gaišena ir kas jas privalo rinkti? Jis prisipažino nežinąs, ką atsakyti į šiuos klausimus ir tikisi, kad gyvūnų globos namų klausimas bus išspręstas kuo operatyviau.
Tuo tarpu rajone galiojančių Gyvūnų laikymo taisyklių „Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymas ir naikinimas“ punkte teigiama, kad benamių (beglobių) gyvūnų gaudymą organizuoja seniūnai. Taip pat taisyklėse rašoma, kad užmigdytus (numarintus) benamius gyvūnus utilizuoja benamių (beglobių) gyvūnų karantinavimo tarnyba.
Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas R. Gleiznys sako, kad įsigaliojus naujam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, kuriame gyvūnų žudymas draudžiamas, savivaldybės nustatytas taisykles bei kai kurias formuluotes reikės keisti.