Benamių gyvūnų problema mūsų rajone greitai bus išspręsta. Savivaldybė apsisprendė, kad beglobiai bus priglaudžiami Krikštėnuose esančiame „Šunų viešbutyje“. Su savininkais jau susitarta dėl patalpų nuomos.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Pagaliau bus pasirūpinta šeimininkų neturinčiais gyvūnais.
Ne kartą Krikštėnuose esančiuose šunų globos namuose lankęsi rajono vadovai, savivaldybės bei veterinarijos specialistai priėjo prie išvados, kad geresnių sąlygų gyvūnams turimomis lėšomis patys nesukurs. Čia įsteigto „Šunų viešbučio“ gyventojams suteikiamos europinius standartus atitinkančios sąlygos.
Steigs naujus etatus
Rajono savivaldybės vicemeras Regimantas Baravykas pasakojo, kad neseniai su šios įstaigos savininkais buvo tartasi dėl galimybės savivaldybei išsinuomoti dalį jau pritaikytų gyvūnams laikyti patalpų. Čia savivaldybė ketina įkurti gyvūnų karantinavimo namus.
Bus steigiami ir nauji darbuotojų etatai. Manoma, kad beglobiais gyvūnais turėtų rūpintis 3–4 darbuotojai.
Savivaldybė ketina išsinuomoti apie 300 kvadratinių metrų ploto patalpas. Trečdalį jų skirs administracijai, o likusioje dalyje laikinai apgyvendins gatvėse valkataujančius šunis bei kates.
Manoma, kad vienu metu tokio dydžio patalpose būtų galima įkurdinti apie 15 benamių gyvūnų.
Namai – laikini
Pasak R. Baravyko, šis benamių gyvūnų globos namų modelis netaps nuolatine gyvūnų laikymo vieta. Čia valkataujantys šunys ir katės bus priglaudžiami keturiolikai dienų.
Gyvūnai bus vakcinuojami, gydomi, maitinami. Jei per tą laiką neatsirastų jų šeimininkai, teks atlikti eutanaziją. Per karantinavimo laikotarpį bus ieškoma naujų šeimininkų, norinčių priglausti gyvūnus. „Tikimės įtraukti visuomenines organizacijas, užsiimančias gyvūnų globa, kad kuo daugiau gyvūnų rastų šeimininkus“, – sako vicemeras.
Tikimasi, kad per metus šiuose namuose pavyks laikinai priglausti apie pusę tūkstančio ar net daugiau beglobių.
Nieko nepažeidžia
Vis dažniau viešai diskutuojama apie tai, kad europiniai reglamentai draudžia eutanaziją taikyti gyvūnams, jei neiškyla būtinybė. Ji gali būti atliekama, jei gyvūnas nepagydomai serga.
Pasak R. Baravyko, toks įstatymas dar nėra priimtas ir savivaldybės veikla su reglamentais nesikirs. Jis mano, kad ne tik Ukmergė, bet ir visa Lietuva dar nėra pasiruošusi išsiversti be eutanazijos taikymo beglobiams gyvūnams.
Derinasi prie galimybių
Šiuo metu rengiama tiksli sąmata, kiek lėšų prireiks savivaldybei įsteigti tokius globos namus. „Skaičiuojame su minimaliomis lėšomis, nes derintis reikia prie biudžeto galimybių. Neišvengiamos išlaidos – automobilio pirkimui, darbuotojų atlyginimams“, – teigia R. Baravykas.
Manoma, kad savivaldybės kišenė leis skirti apie 100 tūkstančių litų per metus. Tokią sumą ketinama įrašyti į savivaldybės biudžeto eilutę. Biudžetą vasario pabaigoje dar tvirtins rajono taryba.
Anot vicemero, jei savivaldybė nutartų statyti naujus gyvūnų globos namus, vien pastato statyba atsieitų apie ketvirtį milijono litų.