Pasak darbo biržos specialistų, neretas bedarbis mieliau renkasi socialines pašalpas nei jam siūlomą darbą. Tai – vienas neaktyvios darbo rinkos veiksnių. Ar situaciją pakeis padidinta minimalioji mėnesinė alga, kol kas abejojama.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Įrankiai laukia darbo rankų.
Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriuje registruotų bedarbių per praėjusius metus padaugėjo apie 5 proc. Metų pradžioje jų buvo 3320, pabaigoje – 3493.
Anot skyriaus vedėjos Ramintos Kaušikienės, užsiregistravus darbo biržoje, atitinkamo registracijos joje termino laukti, kaip anksčiau, nebereikia – pašalpas bedarbiams Socialinės paramos skyrius moka iš karto.
Tokie asmenys taip pat draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kad gautų nemokamą medicinos apsaugą.
Tai, pasak vedėjos, – pagrindinės priežastys, dėl kurių nedirbantys gyventojai kreipiasi į jų įstaigą.
Nuo sausio 1 d. minimalus mėnesinis darbo užmokestis padidėjo nuo 850 litų iki 1 tūkst. litų. Minimalų atlyginimą gaunantis darbuotojas, atskaičius mokesčius ir įmokas, į rankas gaus 824,5 Lt.
Kokios įtakos tai turės darbo rinkai, darbo biržos vadovė kol kas neprognozuoja. „Mūsų rajone situacijos nepagerins, – svarsto ji. – Alga nėra pakeliama tiek daug, kad suaktyvintų rinką.“
Pašnekovės manymu, darbdaviams minimali alga – nemenkas rūpestis: „Ukmergės rajono darbdaviai nėra stiprūs, o smulkesniems ta našta gali būti nepakeliama.“
Netgi spėjama, jog nuo papildomos finansinės naštos privačios įmonės bandys išsisukti, trumpindamos darbo laiką ar pertvarkydamos etatus.
Šiuo metu rajone lengviausia rasti darbą aptarnavimo srity, ypač – prekybos įmonėse. R. Kaušikienė pasakojo, jog prekybos centruose nebėra tokios didelės pardavėjų kaitos, kaip prieš porą metų. „Taip pat siuvėjų turim paklausą. Dabar organizuojam su darbdaviais mokymus – po jų siuvėjos galės iškart pradėti dirbti. Dar darbdaviai nori suvirintojų, atitinkamų kategorijų vairuotojų – juos irgi mokom“, – pasakojo ji.
Darbo biržos klientų taip pat dairosi ne mūsų rajono darbdaviai. Pageidaujama asmenų, galinčių dirbti sargais, teikti valymo paslaugas. Tačiau „svetimi“ pasiūlymai retai sutampa su bedarbių galimybėmis. „Jei darbo vieta – Vilniuj ar kitur, jiems sudėtinga išvažiuoti, nes ne visi vežioja ar kompensuoja kelionės išlaidas“, – sako vedėja.
Mūsiškių darbuotojų taip pat ieško statybos darbus pas mus vykdantys kitų rajonų darbdaviai. „Mūsų prašo statybininkų, tačiau ir čia žmonės linkę išsisukinėti: siūlomi atlyginimai – apie minimumą, o žmogus, ypač, jei turi šeimą, pasiskaičiuoja, kad socialinės pašalpos apsimoka labiau“, – pasakojo pašnekovė.
Tai, jog ne vienas įstaigos klientas pragyvena dar ir iš nelegalių pajamų, skyriaus darbuotojams – ne paslaptis. „Jaučiam, kad yra ir nelegalaus darbo, – teigė R. Kaušikienė. – Kai įtariam, darom neplaninius kvietimus. Būna, kad „bedarbiai“, jei pradedam dažnai kviesti, atsisako darbo biržos paslaugų ir įformina savo darbą.“