Nors už lango – vasara, neprognozuojami Rusijos veiksmai dėl dujų tiekimo verčia su nerimu galvoti apie ateinantį šildymo sezoną. Bendrovės „Ukmergės šiluma“ vadovas Vydas Paknys ramina – kuro atsargomis apsirūpinama iš anksto, tad be šildymo neliksime.
Tačiau jis tikrai kainuos brangiau.
Ruošiantis artėjančiam šildymo sezonui, Vyriausybė rekomenduoja savivaldybėms rinktis kuo pigesnį kurą. Ministrų kabinetas praėjusią savaitę priėmė nutarimą, kuriuo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms sudaromos sąlygos paprasčiau įsigyti pigesnio kuro, reikalingo šilumai gaminti.
Pažymima, kad skysto kuro alternatyva šiuo metu aktualiausia savivaldybėms, kuriose gamtinių dujų kiekis metiniame balanse sudaro nemažą dalį. Tarp jų minima ir Ukmergė.
Bendrovės „Ukmergės šiluma“ direktorius V. Paknys sako, kad jų ūkyje trys iš turimų katilinių kaip rezervinį kurą galėtų naudoti dyzeliną. Tokios technologinės galimybės yra. Šiuo metu kurui šios katilinės naudoja dujas arba biokurą.
Dar dvi katilinės turi dvi kuro alternatyvas – jose naudojamos dujos arba biokuras. Rezervinio skysto kuro naudojimo alternatyvos jos neturi.
Direktorius pasakojo, kad šilumos ūkyje turimų dar dešimties mažų, vadinamų vietinių, daugiabučius apkūrenančių katilinių vienintelis kuro šaltinis yra dujos.
„Analizuojam, ruošiamės ir sunkiausiems variantams“, – kalbėjo V. Paknys. Jo teigimu, biokuras mūsų ūkyje sudaro 70 proc. viso šilumai naudojamo kuro, o pavyzdžiui Vilniuje – per 40 proc. Todėl šalies mastu akcentuojama, kad sostinėje situacija – sudėtingiausia.
Kokį kurą naudoti, priklauso nuo įdiegtų technologinių sprendimų. Šildytis biokuru visais laikais buvo pigiau nei dujomis. Išimtis buvo tik 2020-ieji, kai dėl epidemijos dujų kaina buvo nukritusi į neregėtas žemumas.
„Ukmergės šiluma“ vadovas pasakojo, kad artėjančiam šildymo sezonui jų įmonė įprastai ruošdavosi vasaros pabaigoje – tuomet pirkdavo biokurą, sudarydavo ilgalaikes dujų tiekimo sutartis. Dabar naujam šildymo sezonui pradėta ruoštis dar birželio mėnesį – nuo tada nuolat kyla kaupiamo biokuro krūva.
Biokuras, laikantis valstybės nustatytų reikalavimų, perkamas per biržą. Dujų sutartys su tiekėjais sudaromos laikantis viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir pasaulyje brangstančių energijos kainų mūsų Vyriausybė ne kartą svarstė, kad reikėtų liberalizuoti kuro įsigijimo reikalavimus šilumos tiekėjams. Tačiau tokio žingsnio kol kas nežengta.
Šiandien vis dažniau viešai kalbama apie artėjančią žiemą galimus šildymo ribojimus, kurių gali tekti imtis Europos šalims. Kaip jie realiai atrodytų pas mus? V. Paknys ramina, kad tai tikrai nereiškia, jog gyventojams bus užsukti šildymo kraneliai, namuose teks sėdėti su paltais ir kūrentis „buržuikomis“.
Parengtuose dokumentuose yra numatyta, kad pirmiausiai ribojimus pajustų pramonės įmonės, tolesni scenarijaus laipteliai – karšto vandens temperatūros sumažinimas, karšto vandens naktį atjungimas, gyvatuko atjungimas. Kaip taupyti dujas, technologinių variantų esą yra daug ir įvairių.
„Ukmergės šiluma“ vadovas neabejoja, kad šildymo kaina ateinantį sezoną bus brangesnė, tačiau kiek – nuspėti neįmanoma.
Pažymėjo, kad dujų kaina praėjusią savaitę buvo pasiekusi rekordines aukštumas – 160 eurų už megavatą. Biokuro kaina taip pat kyla – buvo 30, o dabar 45 eurai už megavatą.
Tiesa, tikimasi, kad sunkiai besiverčiantys gyventojai, kaip ligi šiol, sulauks ženklių kompensacijų.
Gali būti aktualūs šilumos siurbliai
