Šešuoliuose šiemet minėtos Juozapinės tapo neeiline diena. Varduvių proga gražiai pasveikintas miestelio bažnyčios klebonas Juozapas Dabravolskas. Jam tikintieji dėkingi ir už gražią dovaną – bažnyčioje neseniai įrengtus vitražus.
Stanislovo Budraičio nuotr.
Pavasario švente vadinama Pempės diena, kovo 19-oji, sutampanti su Juozapo vardinėmis, čia buvo itin šventiška. Sveikintojai į Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčią skubėjo su gėlėmis ir linkėjimais.
Kleboną J. Dabravolską sveikino Šešuolių seniūnijos specialistė Stanislava Baniulienė, šios seniūnijos bendruomenės narius sukvietęs jos pirmininkas Stanislovas Budraitis, parapijiečiai. Kartu su bažnyčios choru iškilmingai sugiedota „Ilgiausių metų“, dalyvauta pamaldose.
Šešuoliškiai džiaugiasi nebe pirma juos draugėn gražiai suburiančia proga. Aktyviems bendruomenės nariams dėkodami už įgyvendinamas idėjas, pasakoja ir apie klebono rūpesčiu nušvitusią bažnyčią.
Neseniai į ją iš Kauno atkeliavo pagal užsakymą pagaminti vitražai. Šešiuose vitražiniuose languose pavaizduoti Marija, Juozapas, šventieji. Kūrinių autorius – vitražistas Artūras Rimkevičius.
Su šiuo menininku J. Dabravolskas pasakoja susipažinęs, ieškodamas, kas galėtų įgyvendinti jo sumanymą. „Bažnyčia pastatyta 1751 metais. Vis galvodavau, kad jai, kaip senai bažnyčiai, vitražai labai tiktų“, – sako dvasininkas, tikindamas jų laukęs trejus metus. Dėkingas parėmusiems bičiuliams ir parapijiečiams, taip pat – prisidėjusiesiems pajamų mokesčio dalimi. „Ir savo pensijos truputį pridėjau“, – šypsosi pašnekovas.
Nauji bažnyčios vitražai buvo pašventinti iškilmingą dieną – vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimą. Šia proga tikintieji pakviesti į šventas Mišias, pasakota apie vitražuose pavaizduotus šventuosius.
O gegužės 27-ąją J. Dabravolsko laukia dar viena graži proga: sukanka aštuoneri metai, kai kunigaujantis Šešuoliuose. Per tą laiką, anot šešuoliškių, jų bažnyčia sutviskėjusi.
Pašnekovas pasakojo, jog atlikta nemažai restauracijos darbų. „Viskas atnaujinta – ir pamatai, ir laiptai, vyko statulų, altorių restauravimas, auksavimas. Sutvarkytos klausyklos, pakeistos durys“, – vardijo jis.
Prisipažįsta, jog statybos darbai jam gerai pažįstami, mat yra tekę dalyvauti gražinant ne vienus maldos namus. „Atvažiavęs jau ir matai, ko bažnyčiai trūksta“, – sako prieš tai Širvintose dvidešimt metų dirbęs kunigas.
Autorė: Vaidotė ŠANTARIENĖ
