Švč. Trejybės bažnyčioje nuveikti dideli darbai – sovietmečiu dviaukščiais tapusių maldos namų erdvė atsivėrė iki pat kupolo. Klebonas Dainius Lukonaitis sako, kad skaudžiausia būdavo bendrauti su parapijiečiais, nematant esančiųjų pirmame aukšte akių.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Dainius Lukonaitis sako, kad atsivėrus bažnyčios kupolui ne vieno tikinčiojo akyse sublizgo ašaros.
Kunigas D. Lukonaitis į Švč. Trejybės bažnyčią paskirtas prieš pustrečių metų. Mintis išgriauti sovietmečiu ją sudarkiusį svetimkūnį – perdangą – neapleido vos įžengus į šiuos maldos namus.
Neskaičiuoja „milijonais“
„Gal ir prieš mane čia darbavęsi kunigai svarstė šią galimybę. O klebonas Petras Purlys bažnytėlę iš išorės gerokai išgražino“, – sako titaniškam darbui ryžęsis ganytojas.
Titanišku jį galima vadinti ne tik dėl darbų apimties, bet ir dėl piniginių resursų, kuriuos turint ryžtasi imtis sumanymo. D. Lukonaitis neslėpė, kad iš pradžių atrodė, jog reikės milijonų, o jų niekas neduos. Tuomet pradėjo skaičiuoti kitaip. Kaip pats sako, „ūkiškai ir gaspadoriškai“. „Gyventume geriau, jei tais milijonais visko neskaičiuotume“, – teigia klebonas.
Išgriauti perdangą kainavo apie 150 tūkstančių litų. Pinigų dosniai aukojo parapijos žmonės, 30 tūkstančių litų iš biudžeto skyrė savivaldybė. Ne viską pinigais matuojantis klebonas labiausiai džiaugiasi, kad pavyko sutelkti parapijos tikinčiuosius, rengiant talkas.
Priminė skruzdėlyną
Kunigas tikina, kad žmonių raginti nereikėjo. Neteko svarstyti ir galimybės samdyti kokią nors statybinę įmonę. Remontuojama bažnyčia priminė didelį ir draugišką skruzdėlyną.
Rankoves pasiraitoję talkininkavo parapijos pastoracinės tarybos, „Caritas“ organizacijos nariai, Marijos legionierės, Eucharistijos bičiuliai, tarnautojai. Bažnyčioje nuolat darbavosi miesto seniūnijos paskirti asmenys, dirbantys pagal viešųjų darbų programą. Raštinės kampe darbui „pasiruošę“ stovi ir paties klebono darbiniai batai.
Net darbų įkarštyje maldos namai uždaryti nebuvo – savaitgaliais čia būdavo laikomos šv. Mišios. Kitomis savaitės dienomis tikintieji melsdavosi gretimame pastate – buvusiame policijos komisariate. „Penktadienį iš jo gabenam suolus į bažnyčią, sekmadienį vėl kraustomės atgal“, – pasakoja pašnekovas.
Stigo akių kontakto
Kunigas neslepia, kad į du aukštus padalinta bažnyčios erdvė buvo didžiausias jo bei parapijiečių skaudulys. Šv. Mišias aukodamas, pamokslą sakydamas, jis visada norėdavo matyti savo klausytojų akis, jausti kalbančiojo santykį su auditorija. Ne sykį yra matęs nustebusius veidus: „Žmonės, pirmą kartą pravėrę maldos namų duris, neslėpdavo sutrikimo. Sakydavo ieškoję bažnyčios, bet nesuprantą, kur pakliuvo.“
Talkininkams teko išgirsti gandų, kad išgriovus perdangą pastato sienos neatlaikys – sugrius. Klebonas tikina, jog tuos grėsmingus spėjimus visiškai atmeta architektai. Jų nuomone, bažnyčia, nusikračiusi papildomo svorio, tikrai nenukentės, o tuo labiau – nesugrius.
Pavasarį – jubiliejus
Klebonas D. Lukonaitis jau numatė ir datą, kuomet padėkos visiems bažnyčios rėmėjams ir geradariams už suteiktą paramą. Gegužės 22 dieną Švč. Trejybės bažnyčia minės gražų jubiliejų – Dievo namų atgavimo dvidešimtmetį. Ta proga bus laikomos šv. Mišios, kurių metu nuskambės ir padėkos žodis. „Iki pavasario dar laukia nemažai darbų. Manau, kad atsiras naujų rėmėjų, taigi nesinori dabar ką nors išskirti“, – sako jis.
Šiuo metu atliktas, anot kunigo, pirmasis etapas. Vidaus apdailos darbai, prie interjero priderintas altorius, klausyklos, suolai, sietynai, šildomos grindys ir kitokie darbai pareikalaus dar apie 100 tūkstančių litų.
Prasidėjus adventui, darbų maratoną keičia rimtis ir pasiruošimas šv. Kalėdų šventėms. Netrukus po atsivėrusiu kupolu bažnyčią papuoš prakartėlė su visais savo veikėjais – Mergele Marija, šv. Juozapu ir kūdikėliu Jėzumi. Šv. Kalėdų giesmė po atsivėrusio kupolo skliautais nuskambės dar džiaugsmingesne gaida.
Buvo paversta sandėliu
Lietuvą okupavus sovietams, 1947 metais Ukmergės miesto centre esanti bažnyčia buvo uždaryta, šeimininkai marijonų vienuoliai išvaryti. Matyt, negalėta pakęsti, kad meldžiamasi prieš pat KGB, įsikūrusio policijos komisariato pastate, langus. Maldos namai buvo paversti sandėliu, kurio sienas nemenkai apardė čia laikoma druska.
Rasti dokumentai liudija, kad perdanga buvo suprojektuota 1979 metais, kuomet sovietų valdžia nusprendė išsaugoti miesto centre esantį bažnyčios pastatą. Čia buvo atidarytas civilinės metrikacijos skyrius, veikęs dešimt metų. Dievo namus tikintieji atgavo Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę.