Balos virtuvėje – dėl kaimynų lango

Autorius Ukmergės žinios

Jau­ni­mo gat­vės gy­ven­to­jai An­ge­lei di­džiau­siu prie­šu ta­po lie­tus. Po jo tre­čia­me aukš­te esan­čia­me bu­te drėks­ta lu­bos, o pa­li­jus smar­kiai – telk­šo ba­los. Pa­gal­bos mo­te­ris ne sy­kį krei­pė­si į bu­tų ūkio įmo­nę. Ta­čiau aiš­kė­ja, kad dėl vis­ko kal­ti ga­li bū­ti jos kai­my­nai.

5 straipsnio nuotr.10-09

 

Gedimino Nemunaičio nuotr.


 

Skai­ty­to­ja pa­sa­ko­jo jau ku­ris lai­kas ban­dan­ti iš­spręs­ti šlam­pan­čių vir­tu­vės pa­tal­pų pro­ble­mą, nes nie­kais ei­na ir čia ne­se­niai at­lik­tas re­mon­tas.

„Jau ke­lin­tą kar­tą iš ry­to vir­tu­vė­je ran­du ba­lą… Kai smar­kiai pa­ly­ja, dar bai­siau šlam­pa“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Guo­dė­si dėl to bi­jan­ti pa­lik­ti bu­tą, to­dėl pri­rei­kus ne­ga­lin­ti iš­vyk­ti il­ges­niam lai­kui.

Prie­žas­tis – lan­gas   

Uk­mer­giš­kė dar prieš ke­le­rius me­tus krei­pė­si į ko­mu­na­li­nin­kus. Esą tuo­met už­si­min­ta apie ga­li­my­bę už­tai­sy­ti na­mo blo­kus jun­gian­čias siū­les. „At­va­žia­vo, pa­si­žiū­rė­jo iš vi­daus ir iš­orės, lie­pė su­rink­ti su­tin­kan­čių gy­ven­to­jų pa­ra­šus, kad bū­tų ga­li­ma už­tai­sy­ti“, – įmo­nės pa­ža­dus pri­si­me­na ji. Ti­ki­na per­ėju­si ke­tu­rias­de­šimt bu­tų iš dvie­jų laip­ti­nių – ga­vu­si ir bu­tų ūkiui pri­sta­čiu­si vi­sų šei­mi­nin­kų pa­ra­šus.

Ta­čiau siū­lės taip ir ne­bu­vo pra­dė­tos re­mon­tuo­ti, o mo­te­riai vė­liau bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad lie­taus jos vir­tu­vė­je kal­ti­nin­kai – vir­šu­ti­niai kai­my­nai. Tiks­liau – jų me­di­nis lan­gas: „Sa­kė – pas kai­my­nus vir­šuj plas­ti­ki­niai lan­gai ne­su­dė­ti, o tai ir yra prie­žas­tis…“.

Kai­my­nė ne­pa­sie­kia­ma

Skai­ty­to­ja ap­gai­les­tau­ja, jog vi­si ban­dy­mai pa­si­kal­bė­ti su vir­šuj gy­ve­nan­čia ne­įga­lia mo­te­riš­ke ir ją lan­kan­čia duk­ra – ne­sėk­min­gi. Kiek be­nu­ei­na – du­rų ne­ati­da­ro. „Jos nie­ko ne­įsi­lei­džia – net bu­tų ūkio, kai at­va­žiuo­ja, o dėl šlam­pan­čių lu­bų kal­ti­na ma­ne pa­čią, – pik­ti­no­si gy­ven­to­ja. – Ne­duok Die­ve, jei pra­dės sunk­tis pas apa­ti­nius kai­my­nus ir su­ga­dins jų lu­bas – ne­iš­si­gin­siu, kad ne dėl ma­nęs… Jei­gu jos tik­rai kal­tos, kaip ga­li­ma bū­ti to­kioms „fal­šy­voms“?   

Sa­vo bė­dą uk­mer­giš­kė iš­dės­tė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai ir vis­gi pa­pra­šė su­re­mon­tuo­ti fa­sa­di­nių plokš­čių siū­les virš vir­tu­vės lan­go. Gau­ta­me at­sa­ky­me tei­gia­ma, jog pa­sta­tą ap­žiū­rė­ju­sio spe­cia­lis­to iš­va­da: lie­taus van­duo pa­ten­ka per ket­vir­ta­me aukš­te esan­tį se­ną ne­san­da­rų me­di­nį lan­gą. Jį pa­kei­tus ir ap­skar­di­nus pa­lan­gę, pro­ble­mos tu­rė­tų pa­si­baig­ti. Vir­šu­ti­nio bu­to šei­mi­nin­kė esą pa­ža­dė­jo pa­si­rū­pin­ti plas­ti­ki­niu lan­gu.

Va­di­na pa­sa­ka be ga­lo

Tuo me­tu UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Si­gi­tas Ože­lis ne­sle­pia, kad jo­kio siū­lių re­mon­to čia ir ne­sti­gę. „Kaip tre­čia­me aukš­te ga­li drėkt? Per siū­les bėgt tik­rai ne­ga­li, ver­ti­ka­lios siū­lės vi­sai ki­tur ei­na virš lu­bų, vi­sai ki­tas van­dens drė­ki­mo cha­rak­te­ris. Spe­cia­lis­tai ap­žiū­rė­jo, nu­ta­rė, o gy­ven­to­ja įsi­ka­lu­si į gal­vą, kad tu­rim su­tvar­kyt, nors mums ne­pri­klau­so“, – kon­flik­tą nesu­si­šne­kė­ji­mu va­di­na jis. 

Pri­pa­žįs­ta, jog šias bė­das už­baig­tų pa­keis­tas kai­my­nų lan­gas: „Da­bar jis – pa­pu­vęs, van­duo pa­puo­la po rė­mu – ir kam­ba­rys drėks­ta virš lan­go, pa­lan­gė vi­sa­da drėg­na. Jei lie­tus su vė­ju iš tos pu­sės – tai ir mer­kia.“

Vi­lia­ma­si, kad kai­my­nių ke­ti­ni­mai ge­ra­no­riš­ki. „Pri­ža­dė­jo dar šį mė­ne­sį įsi­dė­ti plas­ti­ki­nį lan­gą. Nu­ei­sim pa­žiū­rėt, bet ga­li ne­įsi­leis­ti… O ir įsi­dė­ti ne­pri­ver­sim. Ta­da – vėl pa­sa­ka be ga­lo“, – iš­ei­ties ne­ži­no ir pa­va­duo­to­jas.

Iš­ei­tis – po­li­ci­ja  

Anot S. Ože­lio, kar­tais ge­riau­siu pa­gal­bi­nin­ku pa­na­šio­se si­tu­a­ci­jo­se bū­na tei­sė­sau­ga. Ža­lą dėl kai­my­nų pa­ti­rian­tiems gy­ven­to­jams pa­ta­ria kreip­tis į po­li­ci­ją. 

Ne­sle­pia, jog bū­na at­ve­jų, kai gaiš­ti lai­ką ten­ka be rei­ka­lo. Vie­nas to­kių – skun­das dėl kiau­ro sto­go ir pro bu­to lu­bas nuo­lat te­kan­čio van­dens. „Ko tik ne­da­rė ko­mi­si­ja: va­ži­nė­jo, žiū­rė­jo, tik­ri­no, net ka­me­ras sta­tėm. Ga­liau­siai pa­aiš­kė­jo, kad vie­ni li­kę vai­kai žai­džia van­dens šau­tu­vė­liais… Ar­ba skun­džia­si, kad kan­ki­na ne­mi­ga, nes ūžia vamz­džiai. Ta­da da­rom triukš­mo ty­ri­mus Vil­niu­je, o žmo­nės ne­nu­rims­ta, kol la­bo­ra­to­ri­niu bū­du įro­do­ma, kad nor­mos ne­vir­šy­tos“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Autorė: Vai­do­tė ŠANTARIENĖ  

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *