Tautiniais drabužiais pasipuošę žmonės, laužų liepsnos, oro balionai, valstybines vėliavas vežantys motociklininkai – tokiais nekasdieniais vaizdais sekmadienį buvo gyva visa Lietuva, kurioje paminėtas Baltijos kelio dvidešimtmetis. Šventiniai renginiai šia proga vyko ir Ukmergėje.
Arvydas PĖŠINA,
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Vidurdienį ant Vytauto gatvės 49-ojo namo, vadinamo meškų namu, fasado atidengtas Vytis ir memorialinė lenta. 1913 metais Kazio Deveikio pastatyto namo fasadas buvo papuoštas knygnešio figūra. Po ja – skydas ir Vyčio atvaizdas.
Tautiniais drabužiais pasipuošę žmonės, laužų liepsnos, oro balionai, valstybines vėliavas vežantys motociklininkai – tokiais nekasdieniais vaizdais sekmadienį buvo gyva visa Lietuva, kurioje paminėtas Baltijos kelio dvidešimtmetis. Šventiniai renginiai šia proga vyko ir Ukmergėje.
Arvydas PĖŠINA,
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Susikibę rankomis žmonės pakartojo nepriklausomybės siekio, vienybės ir ryžto simboliu tapusį Baltijos kelią.
Trijų valstybių-sesių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – vėliavas bei Baltijos Asamblėjos ugnį atvežė Ukmergės motociklų klubo „Blitzkrieg Ukmergė“ baikeriai.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Caro policija norėjo Vytį nuimti, bet savininkas paaiškino, kad tai – šventas Jurgis. Vytis ant namo fasado sulaukė nepriklausomybės.
Šiandien jis vėl atkurtas. Skulptūros autorius – Viktoras Žentelis. Memorialinėje lentoje surašyta namo istorija. Ji primena, kad šiame name 1920–1931 metais veikė viena iš dviejų Lietuvoje buvusių lenkų gimnazijų. 1932–1938 metais čia buvo dalis valstybinės lietuvių gimnazijos patalpų. Iki Lietuvos okupacijos pastate mokėsi amatų mokyklos mokiniai.
Memorialinę lentą atidengė Ukmergės rajono savivaldybės meras Algirdas Kopūstas, ją pašventino Ukmergės dekanas Gintautas Kabašinskas. Koncertavo Muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Ričardo Kamarausko.
Iškilmingas renginys vyko ir prie Laisvės paminklo, kur susirinkę ukmergiškiai laukė atvežamos ugnies iš Baltijos Asamblėjos. Iš Talino keliaujanti ugnis sekmadienio vidurdienį turėjo pasiekti LR Seimą, o pakeliui buvo įžiebiama šalies miestuose. Ją atvežė būrys svečių – Baltijos Asamblėjos pirmininkas Mantas Adomėnas, Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentarai, Asamblėjos nariai. Prie Laisvės paminklo uždegta ugnis vakare buvo nuvežta kitų rajonų Baltijos kelio dalyviams. Dvylikai ukmergiškių įteikti Baltijos Asamblėjos padėkos raštai už išskirtinius nuopelnus organizuojant Baltijos kelią.
Vakare gausus lietaus bei vėjo nepabūgusių ukmergiškių būrys – rajono vadovai, savivaldybės darbuotojai, įvairių įstaigų, organizacijų atstovai, jaunimas – susirinko prie magistralėje Vilnius–Panevėžys esančio paminklinio akmens, žyminčio Ukmergės rajone prieš dvidešimt metų nusidriekusio Baltijos kelio vietą ir iškilusio minint šio įvykio dešimtmetį. Buvo uždegta nuo Baltijos Asamblėjos deglo atvežta ugnis, skambant dainoms apie Lietuvą atvykusieji mojavo Jaunimo laisvalaikio centro narių išdalintomis vėliavėlėmis.
Lygiai septintą valandą nuskambėjo Baltijos kelio simboliu tapęs himnas „Bunda jau Baltija“. Tuo pačiu metu jo įrašas buvo leidžiamas ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, bet ir tose pasaulio vietose, kuriose įsikūrusios lietuvių bendruomenės. Dainuodami žmonės susikibo rankomis, pakartodami prieš du dešimtmečius nuo Vilniaus ligi Talino nusidriekusią gyvąją grandinę.
Prieš pat septynias liovėsi ir lietus, o pragiedrėjusioje padangėje nušvito vaivorykštė, tarsi atkartodama ryškias trijų Baltijos valstybių vėliavose esančias spalvas.
Taip pat koncertavo Ukmergės kultūros centro Šventupės filialo ansamblis, mišrus choras „Tremtinys“. Jaunimo laisvalaikio centras pristatė iš spalvotų akmenėlių sudėliotą didžiulę širdį Lietuvai.
Vienybės laužai sekmadienio vakarą degė visose prieš du dešimtmečius pabudusios Baltijos šalyse.
Jaunimo dovana Lietuvai – didžiulė širdis.