Avalynės fabriko vietoje – prašmatnus restoranas

Ant­ram gy­ve­ni­mui bus pri­kel­tas se­na­mies­čio pa­sta­tas, uk­mer­giš­kių te­be­va­di­na­mas „tap­kių fab­ri­ku“.

2014-07-18-4 straipsnio nuotr

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ava­ly­nės fab­ri­kui, esan­čiam se­na­mies­čio te­ri­to­ri­jo­je, – ypa­tin­gi rei­ka­la­vi­mai.


Sta­ti­nį ant Šven­to­sios kran­to įsi­gi­ję sa­vi­nin­kai jį ke­ti­na pa­vers­ti praš­mat­niu res­to­ra­nu. Ar jis bus įreng­tas re­konst­ruo­jant se­ną­jį, ar at­sta­tant ki­tą, dar ne­aiš­ku. 

Pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je, ant Šven­to­sios kran­to sto­vin­tis pa­sta­tas pir­mą kar­tą spau­do­je pa­mi­nė­tas tar­pu­ka­ry­je. Šal­ti­niuo­se ra­šo­ma, kad čia įsi­kū­ręs L. Miš­niū­ne­rio odos fab­ri­kas.

Su ava­ly­nės ga­my­ba veik­la ja­me bu­vo su­si­ju­si ir so­viet­me­čiu – fi­lia­lą įsi­kū­rė tuo­me­ti­nis P. Ei­du­ke­vi­čiaus ava­ly­nės fab­ri­kas. Vė­liau, pri­va­ti­za­vus pa­sta­tą, čia bu­vo siu­va­mi odi­niai ba­tai.

Var­to­to­jas reik­lus

Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį „tap­kių fab­ri­kas“ bu­vo vir­tęs tik­ru vai­duok­liu. Ne­re­tai ge­sin­ti čia pri­temp­tų šiukš­lių sku­bė­da­vo gais­ri­nin­kai.

Du šio kom­plek­so pa­sta­tus per­nai įsi­gi­jo UAB „Big Sto­ne“. Įmo­nė pa­ren­gė pro­jek­tą, ku­ria­me nu­ma­to­mi to­les­ni dar­bai, pri­ke­liant šį šimt­me­čio se­nu­mo sta­ti­nį.

Da­bar­ti­nis sa­vi­nin­kas Fi­lio­nis Au­gust pa­sa­ko­jo, kad „vai­duok­lį“ įmo­nė ke­ti­na pa­vers­ti šiuo­lai­kiš­ku res­to­ra­nu. Ke­ti­na­ma su­kur­ti apie 50 dar­bo vie­tų.

Sa­vo lė­šo­mis įmo­nė jau su­tvar­kė su­nio­ko­tą už eu­ro­pi­nes lė­šas sta­ty­tą tvo­rą ša­lia dvi­ra­čių-pės­čių­jų ta­ko ir 34 arų te­ri­to­ri­jo­je įren­gė ste­bė­ji­mo ka­me­ras.

F. Au­gust sa­ko, kad sta­ty­bos dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti šią va­sa­rą. Pri­klau­so­mai nuo pa­vel­do­sau­gi­nin­kų spren­di­mo 2000 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to pa­sta­tas ar­ba bus re­konst­ruo­tas, ar­ba nu­griau­tas ir šio­je vie­to­je sta­to­mas nau­jo­viš­kas.

Ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju sa­vi­nin­ko pla­nai ne­si­kei­čia –įreng­ti res­to­ra­ną, pi­ce­ri­ją ir po­ky­lių sa­les su at­ski­ro­mis vir­tu­vė­mis, lau­ko ka­vi­nę.

Ver­sli­nin­kas svars­to apie ap­lin­kos su­tvar­ky­mą ir ga­li­my­bes pa­nau­do­ti upės van­de­nį. Kaip, kol kas neap­si­spren­dė.

Jis sa­ko, kad pa­sta­to ypa­tu­mai nė­ra dė­kin­gi su­ma­ny­mui įreng­ti ja­me šiuo­lai­kiš­ką res­to­ra­ną. Tri­jų aukš­tų na­me – daug ne­di­de­lių pa­tal­pų, už­ka­bo­rių. Be­ne treč­da­lį erd­vės už­ima laip­ti­nės. Jo­se net ir pa­tal­pų ven­ti­lia­ci­ją, lif­tus, ki­tus pa­to­gu­mus įreng­ti su­dė­tin­ga.

Ko­mu­ni­ka­ci­jų įren­gi­mas se­na­me pa­sta­te ir­gi kom­pli­kuo­ja­si. Lie­taus van­dens ka­na­li­za­ci­ją, nuo­te­kų, vė­di­ni­mo sis­te­mas pa­ran­kiau bū­tų įreng­ti sta­tant „nuo nu­lio“.

F. Au­gust pri­pa­ži­no, kad nu­griau­ti se­ną­jį sta­ti­nį ir jo vie­to­je pa­sta­ty­ti nau­ją – ir pa­pras­čiau, ir pi­giau. Kaip ver­sli­nin­kas jis bū­tų su­in­te­re­suo­tas tuo pa­si­nau­do­ti. To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si ir jo ver­slo part­ne­rė, žmo­na Tat­ja­na.

„Tu­rė­čiau pa­gal­vo­ti apie tai, kaip įreng­ti, kad lan­ky­to­jams bū­tų pa­to­giau – ne­pa­to­gu­mų klien­tai ne­mėgs­ta. Taip pat ir pi­giau at­si­ei­tų“, – ne­sle­pia jis. Ti­ki­na, jog pa­ties sta­ti­nio ver­tė abe­jo­ti­na.

Ver­sli­nin­kas sa­ko, jog res­to­ra­no įren­gi­mui pla­nuo­ja iš­leis­ti nuo 8 iki 12 mi­li­jo­nų li­tų. Tai pri­klau­sys ir nuo to, ar bus griau­na­mas pa­sta­tas, ar ne.

Vie­ta – įpa­rei­go­jan­ti

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Vil­niaus te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė Lo­re­ta Bu­ko­vec­kie­nė sa­ko, jog šis pa­sta­tas nė­ra įtrauk­tas į Kul­tū­ros pa­vel­do re­gist­rą. Tai reiš­kia, jog ar­chi­tek­tū­ri­nės ver­tės jis ne­tu­ri.

Toks se­na­mies­čio te­ri­to­ri­jo­je esan­tis ob­jek­tas reikš­min­gas tik kaip se­na­mies­čio do­mi­nan­tė. Pa­sak L. Bu­ko­vec­kie­nės, prieš sa­vi­nin­kui iman­tis re­konst­ruk­ci­jos dar­bų, tu­ri bū­ti at­lik­ta vi­zu­a­li­za­ci­ja – vi­sos ap­lin­kos įver­ti­ni­mas ir pa­sta­to eks­ter­je­ro su ja su­de­ri­ni­mas.

Vy­riau­sio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė pa­ti­ki­no, jog pa­sta­tas nė­ra to­kios ver­tės, kad pa­vel­do­sau­gi­nin­kai prieš­ta­rau­tų jo nu­grio­vi­mui: „Jei sie­nų ar pa­ma­tų kon­struk­ci­jos yra ne­tvir­tos, jį tik­rai ge­riau nu­griau­ti.“

Ta­čiau apie pa­sta­to būk­lę sa­vo žo­dį dar tu­ri tar­ti eks­per­tai ir tik tuo­met pa­vel­do­sau­gi­nin­kai iš­duos ati­tin­ka­mą lei­di­mą sa­vi­nin­kui. Eks­per­tų iš­va­dos tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti lie­pą.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *